Paslaugų suteikimas ES valstybės juridiniam asmeniui plačiai aprašytas PVMĮ 13-am straipsnyje. Ypač gerai parašytas komentaras, kur galima rasti ne vieną pavyzdį.
Nors pagal šį straipsnį apsispręsite, kur laikoma mokymo paslaugų suteikimo vieta, ir tada jau žinosite, ar jūsų suteikta paslauga laikoma suteikta Lietuvoje, ar ne, o pagal tai nustatysite, ar ji yra ne PVM objektas Lietuvoje (tada jokio PVM), ar visgi PVM skaičiuoti reikia.
Dar skaitydama šio straipsnio komentarą, atkreipkite dėmesį, ar paslauga laikoma suteikta apmokestinamam asmeniui (pasirodo, gali būti ir toks atvejis, kad neapmokestinamam, priklausomai, ko jūs ten tuos darbuotojus mokėte).

Jei akcininkas vienintelis, rašomas "Vienintelio akcininko sprendimas".
Bet iš jūsų pateiktos informacijos, deja, darau išvadą, kad su tuo jūsų UAB'u reikalai liūdni:
- darbuotojas už savo pinigus perka prekes, pinigų kol kas neatgauna;
- buvęs vienintelis akcininkas, tikriausiai nematydamas perspektyvos grąžinti įmerktus pinigus, perleidžia (atsikrato) savo akcijas ir nusiplauna rankas;
- ir dabar buhalterė, ko gero, irgi nelabai nusimanydama tiek Akcinių bendrovių įstatyme, tiek panašiuose teisės aktuose (leido be jokių dokumentų susikaupti didelei skolai atskaitingam asmeniui), būtinai pasiryžus didinti įstatinį kapitalą...
Kam?
Pirma, tai ne buhalterės kompetencija.
Jūs tik galite paaiškinti tam vieninteliam likusiam akcininkui, kad pirmiausiai reikia įvertinti (nustatyti) įmonės perspektyvą, nes kol kas ji visiškai miglota.
Antra, vadovas būtinai turi bent kartą perskaityti Akcinių bendrovių įstatymą (buhalterei taip pat pravers).
Ir tada bus aišku, kada didinamas akcinis kapitalas, kokiu tikslu, kokiais būdais, kokia tvarka.
Trečia, net ir nedidinant to vargšo kapitalo būtina tinkamai apiforminti tą užmaskuotą pinigų įnešimą į bendrovę per atskaitingo asmens pirkimus. Faktiškai tai paskola.

Apskaitoje PVM visai nerodyti, tik sumą be PVM kaip pirkėjų skolą.
Deklaracijoje PVM irgi nerašoma, tik suma be PVM 12 eilutėje.
Nepamirškite ant sąskaitos prierašo apie taikomą PVMĮ straipsnį.

Ir dar vizitines galima padaryti...

Taigi kokią išrašėte, taip ir registruokite.
Juk išrašant tokias "nenormalias" sąskaitas, būtina rašyti vienokį ar kitokį pavadinimą.

Šiaip gali toks būti pagal ABĮ.
Tačiau reikėtų žiūrėti popierius, gal pertvarkant jis buvo 10 000 Lt, o pasikeitus ABĮ, gal yra vienintelio akcininko sprendimas mažinti kapitalą iki minimalaus dydžio, o skirtumą išsimokėti.
Šiaip tai labai dažnai, pertvarkant IĮ į UAB, ĮK neformuojamas iš įnašo, o iš turimo pelno. Tačiau vėliau, likviduojant ar mažinant kapitalą, išsimokami pinigai pasiimami neapmokestinant GPM.
Bet čia tegu rausiasi tikrintojai, kam jums tas galvos skausmas? Radote 2500 €, ir nesukite sau galvos.
Tik jei kyla įtarimas, ar tikrai ten viskas tvarkoje, pasitikrinkite RC, kaip ten yra su tom akcijom, ar ĮK perrašytas eurais.

Tiek importo PVM, tiek muitą muitinė skaičiuoja pagal savo taisykles. FOB ar CFR neturi jokios reikšmės nei muitui, nei PVM, šiomis sąlygomis nustatomi visai kiti dalykai.
Jei esate PVM mokėtojas, o importuotą daiktą naudosite PVM apmokestinamoje veikloje, importo PVM mokėti vistiek nereikės.

O tai iš ko jos mokamos? Jūsų supratimu turbūt iš banko ar kasos O gal manote, kad tai normalios administracinės sąnaudos, leidžiami atskaitymai?

Pagal CIF sąlygas iš jūsų be abejo, niekas jokių papildomų mokėjimų reikalauti negali.
Bet matyt, kažkur yra kažkoks kabliukas. Galima spėti pagal įrašą CIF Vilnius (Vilnius, deja, nėra jūrinis uostas). Tačiau nematant konkrečių dokumentų galima tik spėlioti ir įtarinėti.
Pirmiausiai turite turėti ir gerai išsinagrinėti raštišką sutartį su įrangos pardavėju. Jei ir ten aptartos tos CIF sąlygos, tai jums visiškai neturi rūpėti jokie tarpininkai Kinijoje ar Lietuvoje. Iš kur jie atsiranda? turite su jais kažkokias sutartis, kažkokius įsipareigojimus jiems? Vien iš jūsų klausimo tikrai panašu į paprasčiausią kažkokios Lietuvos firmos šantažą ar reketą. Bet kartoju - tai tik galima įtarti.
Turiu įmonę, kuri daug importuoja iš Kinijos, niekada nebuvo iškilę jokių problemų.
Kreipkitės gal į teisininkus, kurie būtent tokiomis problemomis užsiima. O su įmone, kuri jums neperduoda siuntos, elkitės agresyviai, grasinkite baudomis, teismais , sankcijomis už prastovas ir panašiai. Kažkaip įtariu, kad jie arba naujokai, arba...

Akcininkai fiziniai asmenys? Vienas FA parduoda kitam?
Apmokestinimas aprašytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Trumpai galima pasakyti, kad jei parduos akcijas už tiek už kiek pirko, tai GPM tikrai neatsiras.

Tai dabar paaiškinkit man, kaip atsirado tas jūsų "Pelno ataskaitoje nepripažintas pelnas" ir kodėl jūs jį laikote atskiroje DK sąskaitoje?
Įtariu, kad kažko nesusikalbame.

Užmirškit tą eurą.
Skaičiuodami 2016 metų paskirstytinąjį pelną, imame 11-os eilutės rezultatą iš 2015-ųjų metų protokolo ir pridedame prie jo 2016-ųjų metų rezultatą.
Tada gautą skaičių ir skirstome - rezervai, dividendai arba nieko.
Likutį perkeliame į 2017 metus.

Na štai, VMI turi ir tokių konsultančių, kurios yra girdėjusios apie INCOTERM sąlygas

Finansiniams metams pasibaigus, būtina paskirstyti pelną (nuostolį). Paprastai projektą ir siūlo buhalteriai. O pas jus gal patys akcininkai paskirstys ir protokolą parašys? Mokės?

Taip, gerai.

Nerašote sąskaitų pavadinimų, bet vistiek įtariu, kad blogai.
1. Registruojame muitinės deklaracijoje priskaičiuota muitą:
D 2 kl Prekės (ar ką ten importavotės)
K 4 kl Skola muitinei (arba Kitos mokėtinos sumos)
2. Registruojame apmokėjimą:
D 4 kl Skola muitinei
K 2 kl Atskaitingi asmenys.

Na taip, apskaita eis savo ruožtu.

Pagal šią sąlygą prekės yra jūsų įmonės nuosavybė iki pat Baltarusijos. Todėl apskaitoje įtraukite jų vertę į sąskaitą "Prekės kelyje" ir "Būsimųjų laikotarpių pajamos", o pajamas registruokite 2017 sausio mėnesio data.

Ne, dengsite 2320 - MOKESTINĮ nuostolį.
Apskaitoje jo nesimato, todėl saugokite PLN204 deklaracijas.

Skaitykite mano atsakymą. Apskaitoje lieka 2456 nuostolis.

Be abejo, kad negali naudoti pavadinimo "PVM s/f" ir rašyti nulius PVM eilutėje. Čia matyt "verslinyko" buhalterė dirba "ne rankiniu būdu", o su PROGRAMA, programos pareguliuoti nemoka, tai ir pliekia nesąmones.
Būtinai paaiškinkite šiai kolegei, kad taip daryti negalima, tokie dokumentai jums netinka, nepriimkite jų. Ir tokių sąskaitų rašytojams VMI tikrintojai, būdami geros nuotaikos, gali labai sugadinti gyvenimą...

O kokias INCOTERMS sąlygas nurodėte išrašydami sąskaitą 2016 metais?

1. Nuostolis lieka toks, kokį gavote apskaitoje (vadiname jį finansiniu nuostoliu/pelnu). Forma PLN204 naudojama tik pelno mokesčiui apskaičiuoti, Tinkamai ją užpildę, gauname taip vadinamą mokestinį pelną/nuostolį. Į apskaitą iš tos formos traukiamas tik pelno mokestis, jei toks atsiranda. Kiti skaičiai apskaitai jokios reikšmės neturi.
2. Kitais metais, jei turėsite pelno, galėsite formoje PLN204 atskaityti dalį nuostolio, kuris apskaičiuotas PLN204 už 2016 metus (mokestinio nuostolio).

Be abejo, iš vienos pusės tai yra įsipareigojimas darbuotojams.
Tačiau kodėl geriau balanse jį rodyti kaip atidėjinį?
Prisiminkime, kaip pildome PLN204. Juk labai dažnai darbuotojai prisikaupia tų būsimų atostoginių ne už vienerius metus, antra, juk toli gražu ne visą sudarytą rezervą tiems atostoginiams galime priskirti leidžiamiems atskaitymams.
Todėl buhalteriams praktikams atrodo patogiau šį rezervą traktuoti kaip atidėjinį, ir bent jau pildant PLN priedą apie neleidžiamus atskaitymus lyg ir nėra kitos eilutės tą pelno nemažinančią dalį parodyti, o 21 eilutė labai gražiai tinka.
Na gal dar reikėtų pasiskaityti pildymo instrukciją, gal pavyktų juo įkišti į 30 ar 31 eilutę.
O teoretikai tai visko prigalvoja. Kad tai susiję su darbo santykiais, aš pritariu, kad tai įsipareigojimas - be abejo, bet praktiškai patogiau šį rezervą laikyti atidėjiniu.
O jau taip atvirai kalbant, koks ten skirtumas, kurioje balanso eilutėje įrašysime. Svarbu apriboti paskirstytiną pelną, nes kartais godūs akcininkai kėsinasi jį visą dividendais išsimokėti O šiaip tai toks kiek dviprasmiškas suvokimas labai patinka auditoriams, juk reikia savo pranašumus prieš buhalterius parodyti.

"XI. ATIDĖJINIAI
43.
Atidėjinių dalyje parodomi pensijų ir panašių įsipareigojimų, mokesčių ir kiti atidėjiniai.
Į balanso F eilutę Atidėjiniai įrašoma atidėjinių, sudarytų 19-ojo verslo apskaitos standarto
,,Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei poataskaitiniai įvykiai“, 24-ojo
verslo apskaitos standarto „Pelno mokestis“ ir 31-ojo verslo apskaitos standarto „Atlygis darbuotojui“ nustatyta tvarka, suma."
O štai taip rašoma metodinėse 2-ojo VAS rekomendacijose. Tai kuo tikėti - Mokesčių sufleriu, kurį net tax'o kolegos ne kartą kritikavo, ar sveiku protu? Argi yra tokia eilutė balanse "Įsipareigojimai darbuotojams"? Ir koks VAS tai nustato?

Gali būti niuansų - skaitykite apie kontroliuotiną kapitalą.

Jei pajamos didesnės už sąnaudas (5 klasėje didesnė suma nei 6-oj klasėje), vadinasi gavote pelno. Suma rašoma į sąskaitos "Einamųjų metų pelnas" kreditą. Jei priešingai, vadinasi uždirbote nuostolį - debetas.

Galvojote gerai, štai ką rašo 2-as VAS:
"12. Atidėjinys – tai įsipareigojimas, kurio galutinės įvykdymo sumos arba įvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti."

2 VAS:
"12. Atidėjinys – tai įsipareigojimas, kurio galutinės įvykdymo sumos arba įvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti."

Užpildyta teisingai, tik pasitikrinkite, ar įmonė tikrai privalo mokėti 15 procentų pelno mokestį.
Akcininkų susirinkimo protokole atskaitomų praėjusių metų nuostolių rašyti nereikia.