Akcininkai būna tik akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse.
Kadangi jūs esate 2 bendra(autoriai) ar kaip ten jus vadinti, tinka tik UAB arba MB.
Nelabai ką nutuokiu apie MB, bet manau, kad tai kažkokia nevykusi verslo organizavimo forma ir vargu ar ji ilgai išsilaikys.
Tačiau privalumai tokie:
- nereikia nustatyto pradinio kapitalo, bet kažkokie pradiniai įnašai yra.
- nereikia darbo sutarčių, tuo pačiu ir atlyginimo.
Bet reikia vistiek mokėti Sodrai ir PSD (bent jau vienam iš narių, kuris paskiriamas vadovu).
Pelnas ir išsiimami pinigai apmokestinami kaip UAB.
O įsteigiant UAB reikia pradinio kapitalo (2500 €), ir įsidarbinti. Taip kad sąnaudos bus didesnės.
Apmokestinimas (pelno) toks:
Pats pelnas 5 - 15 procentų;
Likusį po mokesčio pelną išsimokant dividendams gyventojų pajamų mokestis dar 15 procentų.

Antras variantas.

Skirstomas (ir dividendai mokami) grynasis pelnas.
Grynasis pelnas gaunamas iš finansinio pelno atėmus deklaracijoje PLN204 apskaičiuotą pelno mokestį.
Taip kad neklausykite visokių nesąmonių (ar tik ne akcininkai tą sugalvojo?) ir vadovaukitės pirmuoju variantu.
Tarp kitko, pelno mokestis nebūtinai penkiolika procentų.
Ir finansinis pelnas gali skirtis nuo mokestinio.

Pirmiausiai skaitykite nuomos sutartį - ar ten numatyta mokėti už dienas? Negaliu suprasti, ką bendro turi a/m nuoma ir nuomotojo liga? Suprasčiau, jei kalbėtume apie arklį - susirgo, 2 dienas negalėjo dirbti, bet a/m? Kažkokias nesąmones ten mąstote...
Ir dar, nepamirškite iš "apskaičiuotos sumos" pirma apskaičiuoti GPM, pervesti jį į biudžetą ir tik tada likusią sumą išmokėti.

Jei paslaugas teikia tik ES juridiniams asmenims, jos pagal PVMĮ 13-ą straipsnį yra ne PVM objektas Lietuvoje ir deklaruojamos FR0600 20 eilutėje.
Tačiau jei yra sandorių ir su fiziniais asmenimis, turėtų atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoju ir toje šalyje (šalyse).
O kaip darbuotojai? Komandiruojami paslaugoms atlikti?
Primenu, kad atidžiai paskaitytumėte PVMĮ 13-ą straipsnį su jo naujausiais komentarais - ne viskas taip paprasta, kaip kartais atrodo.

Na taip, naujas komentaras papildytas aiškiais pavyzdžiais, ir tikrai manau, kad galite prisitaikyti kai ką savo veiklai. Be to, pasiskaitykite komentare ir apie atsiskleidusius ir neatsiskleidusius tarpininkus.
Tačiau spręsti galite tik jūs patys, kaip taikyti PVMĮ nuostatas - pateikiate nepilną informaciją. Aš susidariau vaizdą, kad jūs tik ieškote įmonės, kuri toliau dirbs pati su užsienio klientu. Jūs tik gausite komisinius už įmonės radimą, o su pačiu nekilnojamuoju turtu - statyba, projektavimu etc. - nieko bendro neturėsite.

O įmonė registruota PVM mokėtoja kitoje (kitose) ES šalyse? Ir kokią ten veiklą ji vykdo?

Nip (Numer Identyfikacji Podatkowej) - mokesčių identifikacijos kodas (Lenkijoje) [m]

Nip (przedsiębiorstwa) - įmonės kodas (Lenkijos atitikmuo) [m]
Taigi, kad Lenkijos juridinis asmuo turi NIP kodą, dar nereiškia, kad jis yra PVM mokėtojas.
Dar paskaitykite čia:
http://europa.eu/youreurope/business/vat-customs/check-number-vies/index_lt.htm

Na nežinau, bent aš tokio dalyko į prekės savikainą tikrai netraukčiau, nes tai susiję su atsiskaitymu už prekę, ne su pačia preke.

Reikalaukite perrašyti sąskaitą - bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą nėra PVM objektas, nes pagal PVMĮ 2-ą straipsnį negali būti priskirta ekonominei veiklai.

Teikti galite, tik tai bus jums neleidžiami atskaitymai.

Visus automobilius, visą įmonės sunaudotą kurą.

Panašu į individualią veiklą - nors gal FA tokios ir neįregistravo, požymiai yra VMI to ir užteks.
Ne, ne nuo 45 000 € viršijančios sumos - PVM teks mokėti nuo visų 50 000 ar kiek ten eurų. Apmokestinamas visas sandoris, kurį sudarius buvo viršyta riba. Anksčiau taip, buvo mokama nuo skirtumo.
Tiesiog patartina įregistruoti individualią veiklą, iš karto įsiregistruoti PVM mokėtoju, ir ramiai gyventi.
Tarp kitko, jei turite visus išlaidų dokumentus, atrodo, kad galima atskaityti pirktų medžiagų ir paslaugų PVM. Tuomet mokėtumėte tik skirtumą tarp pirkimo ir pardavimo PVM'ų.

PVMĮ 13-o straispnio komentaras:
4. Su nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais susijusios paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tuo atveju, kai daiktai, su kuriais paslaugos susijusios, yra ar bus pastatyti šalies teritorijoje. Taikant šią nuostatą, su nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais susijusiomis paslaugomis laikomi:
1) statybos, projektavimo ir tyrinėjimo darbai;
2) nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma ar kitokių teisių naudotis nekilnojamuoju turtu perdavimas;
3) viešbučių, motelių, kempingų ir panašios apgyvendinimo paslaugos;
4) atstovavimo (agento) nuomojant, parduodant ir (arba) įsigyjant nekilnojamuosius pagal prigimtį daiktus paslaugos, šių daiktų vertinimo, architektų, inžinerinės paslaugos, nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų priežiūros paslaugos ir kitos su šiais daiktais susijusios paslaugos. "

Manyčiau, kad jūs tiesiog tarpininkai, neatitinka jūsų paslaugos šiam komentarui.

Taip.

Gal ne su nuliniu PVM išrašė, o kažkokias kitas nuorodas parašė?
Ir iš klausimo ne visai aišku, už ką jums tą sąskaitą išrašė - už transporto paslaugas ar konkrečiai už pirktus automobilius?
Jei už transportą - taip, PVM reikia priskaičiuoti.

Neįmanoma teisingai atsakyti - beveik nepateikta jokios informacijos.
Ar pardavėjas įmonė, vykdanti veiklą, o jos veikla - pardavinėti "objektus"? Tuomet Jūratė teisi.
Bet gal tą objektą pardavė fizinis asmuo, nevykdantis jokios veikos? Arba ir juridiniam asmeniui tai atsitiktinis sandoris? Tada jau visai kita situacija.

Taip, jei abu turi po lygiai akcijų.
Ir atkreipkite dėmesį į FR0572 deklaracijos pildymo naujoves.

Labai įdomų pavyzdį pateikėte, tiesa, jis visiškai hipotetinis, realybėje vargu ar įmanomas, bet jokiu būdu neatmestinas.
Be to, jis padėjo man, o tikiuosi ir jūs sutiksite, kaip visgi reikia elgtis su tais rezervais, kad gautume teisingą apmokestinamąjį pelną arba nuostolį. Išbandžiau įvairiais variantais pildydamas PLN ir galiu pasiūlyti, manau, galutinį ir nepriekaištingą variantą.
Jei laikysimės principo, kad nesinaudojame abejotina PMĮ lengvata apie dalies atidėjinių priskyrimo LA, o visus laikysime neleidžiamais, PLN reikia pildyti taip:
Einamųjų metų rezervą rodome S priede;
Praėjusių metų (naikinamą) rezervą 32 eilutėje.
Labai paprasta, išbandžiau ir su jūsų pavyzdžiu (S priedas visai nepildomas), gauname mokestinį nuostolį tokį, koks ir priklauso. O jei rezervas didėja, taip pat nereikia sukti galvos pačiam ir skaičiuoti skirtumo. Taip pat teisingai veikia ir rezervui mažėjant.
Taip kad ačiū už diskusiją, manau, priėjome teisingą variantą. Be to, jei gerai prisimenu, ankstesnėje PLN formoje kažkas panašaus ir buvo, bent aš taip pildydavau, tik ta dabartinė 32 eilutė buvo "savo" vietoje, ne pirmame lape.
O kitai diskusijos dalyvei jpjurtei noriu pasakyti, kad ji vis dar painioja mokestinį ir finansinį rezultatą ir paaiškinti, kokia tų atidėjinių atostogoms reali prasmė. Teko dirbti su įmonėmis, kurių akcininkai įmanytų gautą pelną iki cento išsimokėti dividendams. O juk išmokamas (skirstomas) būtent finansinis, ne mokestinis pelnas. Taigi rezervai apriboja akcininkų siekius.

Čia dažna tų savarankiškai PSD mokėtojų klaida.
Mokama už einamąjį mėnesį. Jei pervedėte paskutinę dieną, įmoka galėjo nespėti ateiti į Ligonių kasų biudžetą. Tiesiog luktelkite ir pasitikrinkite po kelių dienų. O kitą kartą sumokėkite keliomis dienomis anksčiau.

Nesutinku.
Tiesiog, jei nepripažįstate dalies atidėjinių leidžiamais atskaitymais, išbandykite įvairius variantus, pildydama PLN. Ir turėdama galvoje principą, kad apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas taip, lyg jokie rezervai nesudaromi. Pamatysite tuoj pat, kad įrašymas į 32-ą eilutę neteisėtai mažina apmokestinamąjį pelną. Nepadidiname jo praėjusiais metais, visa apimtimi pripažindami rezervą neleidžiamais, joks atidėtojo pelno mokesčio turtas dėl to nesusidaro, todėl jokių korekcijų sekančiais metais daryti nereikia.
Nebent keičiate patį principą, ir norite dalį rezervo pripažinti leidžiamais - tada gal būt ir turi tokia korekcija prasmę.

Apskaičiuojant ir išmokant atostoginius, galima elgtis dvejopai:
1) registruoti apskaitoje normaliai D 6 kl DU sąnaudos K 4 kl Mokėtini atlyginimai. Atidėjiniai neliečiami. Juos panaikinsite metų gale, jokio rezervo (atidėjinių) neturėsite.
2) Mažinamas atidėjinys (priskaičiuotas rezervas) D 4 kl Atidėjiniai K 4 kl. Mokėtini atlyginimai, Sodra, GF. Jei su visais darbuotojais atsiskaitėte, rezervo neliks.
Matau, kad jau susipainiojote savo samprotavimuose. Pabrėžiu, kad finansinis ir mokestinis pelnai labai dažnai skiriasi. Reikalavimas sudarinėti rezervą būsimiems atostogų mokėjimams yra teisingas, nes parodo realią įmonės finansinę būklę (mokumą), ypač tai svarbu akcininkams.
Painiavos labiausiai įneša kolizija su Pelno mokesčio įstatymu, kuris leidžia DALĮ to rezervo priskirti leidžiamiems atskaitymams ir taip susimažinti einamųjų metų apmokestinamąjį pelną.
Šiaip rezervo (bet kokio) sudarymas neturi turėti įtakos apmokestinamąjam pelnui. Todėl geriausiai vadovautis mano išdėstytomis nuostatomis - apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas taip, lyg to rezervo visai nebūtų.

Ne. į 32 eilutę nieko rašyti nereikia tikrai, nes sumažinsite apmokestinamąjį pelną (išbandžiau).
Nebent "pernykščius" atidėjinius rašyti į S priedą, o į 32 šiuometinius (dar nebandžiau).

Atkreipkite dėmesį į tai, kad mažinamos darbo apmokėjimo sąnaudas. Juk atidėjiniai sumažėjo todėl, kad normaliau buvo pradėti išleisti darbuotojai atostogų. O priskaičiuotais atostoginiais nemažinome atidėjinių (o jie mažino finansinį pelną). Todėl dabar ta klaida automatiškai ištaisoma - būdami neleidžiamų atskaitymų kredite, jie mažina tas DU sąnaudas.
Tokios situacijos galima būtų išvengti, jei išmokėtais atostoginiais mažintume atidėjinius, bet nepriskirtume jų normalioms DU sąnaudoms.

Sudarinėti kaupinius būsimiems atostoginiams įmonės pradėjo ne taip jau ir seniai - sudarius kažkurį ten VAS. Tam tikra prasme tai yra teisingas sprendimas juos sudarinėti, nes jie parodo neišvengiamas būsimas įmonės išlaidas - bet kuriuo atveju, atleidžiant darbuotoją ar net likviduojant įmonę, teks apmokėti uždirbtas, bet nepanaudotas atostogas. Todėl sudarius kaupinius, aiškiai matosi tikrasis, finansinis įmonės pelnas.
Bėda ta, kad VAS ir PMĮ nuostatos šioje vietoje susikerta ir sukelia tam tikrų problemų buhalteriams. Pelno mokesčio įstatymas nelabai nori pripažinti tokių būsimų išlaidų, ir leidžia mažinti einamųjų metų pelną tik ta atidėjinių dalimi, kurioje sukaupta ataskaitinių metų nepanaudotų atostogų darbo užmokesčio dalis be jokių papildomų priskaitymų. Ši nuostata bei metodinių rekomendacijų aiškinimai, kaip tuos atidėjinius pavaizduoti apskaitoje, apskaitą padaro dar mažiau suprantamą ir sudėtingesnę.
Todėl dažnoje įmonėje buhalteriai palengvina sau darbą ir supaprastina apskaitą, sudarytų atidėjinių sumą priskirdami neleidžiamiems atskaitymams visą, neišskirdami einamųjų metų dalies, o metų eigoje priskaičiuotus ir išmokėtus atostoginius paprasčiausiai priskiria normalioms sąnaudoms.
Naudoti tokį metodą, be abejo, galima. O iškylančius neaiškumus, ką daryti, kai kaupiniai padidėja arba sumažėja, palyginus su praėjusiais metais, spręsti reikia vadovaujantis paprasta nuostata - o koks būtų pelnas, jei kaupiniai išvis nebūtų sudaromi?
Todėl pirmaisiais sudarymo metais visus juos priskiriame neleidžiamiems.
Jau kitų metų gale kaupinius koreguojame, praeitų metų likutį perkeldami į neleidžiamų atskaitymų sąskaitos kreditą, naujai sudarytą - į debetą. Jei kaupinių suma padidėjo, šį skirtumą rodome PLN deklaracijoje kaip neleidžiamus atskaitymus. O jei kaupiniai sumažėjo, neleidžiamų atskaitymų sąskaitoje turime kreditinį likutį, kuris mums padidina finansinį pelną. Tokį jį ir parodome PLN deklaracijoje - jokių korekcijų tuomet nebereikia. Pelno mokesčio atžvilgiu jie jokios įtakos neturi, ir tiek. Ieškoti, kurioje ten eilutėje įrašyti neigiamą pokyti, nereikia - juk nė vienais metais pelno mokesčio skaičiavimui, vedant apskaitą aukščiai išdėstytu būdu, kaupinių sudarymas neturėjo, taigi jokio atidėto pelno mokesčio turto nesusidarė.
Tai mano nuomonė, laukiu diskusijos.

Deklaruoti išduotus (ne išmokėtus) pinigus atskaitingam asmeniui tikrai nereikia. Jis tik privalo už juos atsiskaityti avansinėje deklaracijoje.
Metų gale likučio paprastai neturėtų likti, daugelio įmonių apskaitos politikoje yra numatyta, kad gruodžio pabaigoje nepanaudoti pinigai grąžinami į kasą. Na, jei tokio reikalavimo griežtai nepaisoma, o ir likutis maždaug atitinka per mėnesį išleidžiamų įmonės reikmėms pinigų vidurkį, galima ir palikti, deklaruoti tikrai nereikia.
Bet jei likutyje nereali suma, reikėtų įforminti paskolą. Paskolos deklaruojamos.

Galima ir taip ir taip - tas pats gaunasi.

Taip, be PVM. Kompensacija už žemės mokestį yra ne PVM objektas.

Akcininko įnašas jokios reikšmės pelnui neturi, atiminėti ar pliusuoti jo niekur PLN deklaracijoje nereikia.
Gautą 2016 metų pelną galima sumažinti tik dalimi 2015 metų mokestinio, tai yra to, kurį matote 2015-ų metų PLN dalimi.

O jūs PVM mokėtojai?