Taip, FR0600 tikrai nebūtinai turi sutapti su registrų duomenimis.
Ir jei kaip Kapitanovas sako, VMI debetinėmis sąskaitomis (formuodama preliminarias FR0600) mažins pirkimus, kaip nurodo FR0600 pildymo taisyklės ir kaip iki šiol darome mes, tai viskas bus gerai.
Taigi - registruose išrašytas debetines į Išrašomų, gautas - į Gaunamų, o FR0600 kaip anksčiau, kaip nurodo FR0600 pildymo taisyklės. Ir laukiame, ką toliau darys VMI.
P.S. Tik nerašykime debetinių "su minusais"...

Nereikia nei PVM priskaičiuoti, nei FR0600 deklaruoti.
Jei tas FA ne PVM mokėtojas.

Bet pagalvokime ir apie tą vargšą prekių tiekėją, kuris gaus mūsų debetinę "su minusais".
Deklaruoja privalomai prie gautų sąskaitų. Mažėja jo pirkimai (nors viskas vyksta atvirkščiai - prekės grįžo, sandėlys pilnesnis). Vėl jam reikės sukti galvą, kaip čia prisiderinti prie savo apskaitos programos, parodyti, kad gavo, o ne prarado?
O priešpriešiniai sutikrinimai, kurie be abejo yra iSAF?Pas mus sumažėjo pardavimai, pas juos pirkimai, kitaip tariant, kažkur išgaravo dalis prekių? Pasitraukė į šešėlį? Gal ir neblogas sumanymas

Kad IŠRAŠYTAS debetines sąskaitas reikia įtraukti į išraš0mų registrą, tai labai aiškiai parašyta Taisyklėse, dėl to jokių diskusijų neturi kilti.
O dėl FR0600? Bent aš nematau skirtumo - ar mažinsime pirkimo PVM, ar didinsite pardavimo, rezultatą gausite tą patį, Kol kas elgtis galima kaip kas nori, bet kadangi VMI svajonėse yra planai rengti preliminarias PVM deklaracijas, tai išvada peršasi savaime - jos bus rengiamos registrų pagrindu, taigi didės pardavimai...

Apskaitoje darykite kaip tinkami, o dabar vadovaukitės ne PVMĮ komentarais, bet iMAS Taisyklėmis.. Į išrašomų registrą traukiama:
"26.4. tipas: PVM sąskaita faktūra, kreditinė PVM sąskaita faktūra, debetinė PVM sąskaita faktūra, viena PVM sąskaita faktūra, anuliuota (pažymima, jei PVM sąskaita faktūra yra kreditinė ir / ar debetinė, viena PVM sąskaita faktūra, anuliuota);
Išrašėte sąskaitą - normalią, kreditinę, debetinę ar dar kokią - traukiate į Išrašomų registrą. Tokiais skaičiais, kokiais išrašyta. FR0600 taip pat pildote, kad kuo labiau atitiktų tą registrą.
Ir kuo čia baisėtis? Pagal debetinę sąskaitą grąžinate prekes - kuo ne pardavimas?
Tiesiog visiškai aišku - išrašytas prie išrašytų, gautas (debetines, kreditines) -prie gautų. Paprasta ir nekomplikuota.

Tai negi jis "suteikęs fotografavimo paslaugas" nepateikia užsakovui nuotraukų?
PVM požiūriu tai tikrai jokio skirtumo.
O jūsų vidinės apskaitos klausimai tai jau kitas dalykas.

Su PVM niekaip.
Bet dėl GPM pasižiūrėkite.

Nuotraukos yra fotografavimo veiklos rezultatas.
Argi jums mokama už tai, kad pavaikščiojote su fotoaparatu ir dingote be žinios?

Daug kas parašyta taisyklėse.
Jei teikiamas PVM mokėtojo kodas, kodo eilutė gali būti tuščia.

Priklauso nuo to, kas išrašė.
Jei išrašėte jūs - išrašomų su minusu.
Jei gavote - gaunamų su minusu.

Skaitykite taisykles.
Išrašyti debetiniai dokumentai rodomi išrašomų PVM s/f registre su + ženklu (normaliai kaip ir kiti pardavimai).

O dėl mano pateikto pavyzdžio apie pirkėją.
Išrašote sąskaitą pirkėjui 1000 USD, perskaičiuojate apskaitoje LB nustatytu kurus, registruojate tam tikrą sumą ne USD, o EUR, nes apskaita tvarkoma tik eurais.
Po mėnesio pirkėjas apmokėjo, pervedė jums 1000 USD į jūsų banko dolerinę sąskaitą. Jis jums neskolingas, tačiau USD kursas pervedimo dieną jau kitas, perskaičiavę (ne konvertavę ) gaunate kitą sumą EUR. Atsiradęs skirtumas ir yra valiutos kurso įtaka (teigiama arba neigiama).
O jei norėsite USD praktiškai pakeisti į EUR ir persivesti į eurinę sąskaitą, tai jau bus konvertavimas, banko paslaugos, aprašiau aukščiau.

Atsiprašau, bet man atrodo, kad jūs savo praktikoje neturėjote reikalų su skirtingomis valiutomis. Tikrai nesuprantu, ko jūs norite paklausti.
Kad būtų aiškiau, susitarkime, kad dažniau naudosime terminą "įmonė perskaičiuoja". O konvertavimą palikime bankui.
Jei pirkėjas perves USD, tai jie pateks į USD sąskaitą jūsų įmonės banke (bankas ją sukurs automatiškai). O jei norėsite turėti eurus, tai turėsite prašyti, kad bankas pirktų jūsų USD už eurus, Kitaip sakant, konvertuotų. Tai nevyksta automatiškai. Ir bankas pirks USD savo nusistatytu kursu, o jūs gausite eurų mažiau, negu persiskaičiavote patys. Štai tas skirtumas yra bankui marža, o jums banko paslaugų sąnaudos.

Pateiktas pavyzdys daugiau negu nevykęs. Kaip matyti, iš įmonės DKK sąskaitos buvo nurašytos kronos, tai registruojant šios sąskaitos operacijas apskaitoje reikėjo jas paprasčiausiai perskaičiuoti LB nustatytu kursu. Kadangi sąskaita taip pat tos dienos, ji taip pat turėjo būti perskaičiuota Lietuvos banko nustatytu kursu, ir jokių skirtumų atsirasti neturėjo. Į komercinio banko prierašus apie jų taikomą valiutos kursą nereikėjo kreipti dėmesio.
Jūs galvojate, kad Apskaitos institute dirba dievai? O VAS ir metodinės rekomendacijos yra Biblija?

[quote=Rasute]
Registruojate sąskaitos DUOMENIS. Juk nėra sąskaitoje priskaičiuoto lietuviško PVM? Tai kaip galite jį registruoti?

Pateiktas pavyzdys visgi gana keistas - komercinis bankas, per kurį buvo atsiskaityta už viešbutį, PARDAVĖ Danijos kronas pigiau, negu buvo nustatyta Lietuvos banko. Gal ir pasitaiko tokių atvejų, nesusidūriau, kad bankai prekiautų valiuta "į minusą". Gal todėl ir teko VAS aiškintojams tą skirtumą priskirti valiutos kurso pasikeitimui, o ne siūlyti mažinti banko paslaugų sąnaudas... Be abejo, tai absoliučiai klaidingas aiškinimas ir neteisingas registravimas apskaitoje..
O dabar aiškinu valiutų kursų pasikeitimo esmę ir kada jis registruojamas apskaitoje.
1) Valiutos kurso pasikeitimo įtaka. Sakykime, išrašėme pirkėjui sąskaitą 1000 USD, dolerio kursas tą dieną buvo 1,1002. Apskaitoje registruojame pirkėjo skolą 1000/1,1002 908,93 €. Pirkėjas pervedė pinigus po savaitės, tada kursas buvo 1,0872. Apskaitoje registruojame 1000/1,0872 919,79 €. Taigi gavome pinigų eurais daugiau, negu reikėjo, ir tai atsitiko ne dėl mūsų kokių veiksmų, o būtent dėl USD kurso pasikeitimo, taigi skirtumą registruosime kaip teigiamą valiutos kurso įtaką. Jei kursas keistųsi į kitą pusę, atsirastų neigiama įtaka. Dar kurso įtaka pasireiškia laikant lėšas banko sąskaitoje kita valiuta, ne eurais.
2) O visi kiti taip skambiai vadinami "valiutos konvertavimai", kuriuos vykdo komerciniai bankai, turi būti registruojami tik kaip banko paslaugų sąnaudos, nes faktiškai tai bankai valiutą perka ir parduoda, norėdami uždirbti. Jie nusistato savo valiutų pirkimo - pardavimo kursus kitokius, negu Centrinis bankas, ir pasiskaičiuoja tokius, kad vykdant tokias operacijas gautų kažkokį pelną, o ne nuostolį, kaip pateiktame pavyzdyje.

Nesuprantu, prie ko čia įmonės kainodara ir susiję asmenys?
Juk kalbama apie akcijų pardavimą, o tai sandoris tarp fizinių asmenų.

Pagal PVMĮ 13 straipsnį NIEKADA neatsiranda 0 proc. PVM
Dažniausiai atsiranda ne PVM objektas, t.y., jokio PVM.
Bet stendo montavimas? Pasinagrinėkite, ar nebus susijęs su nekilnojamuoju turtu.

Privatūs poreikiai atsirastų, jei direktorius tais dažais savo butą išsidažytų. O jei dažomos įmonės patalpos - tai įmonės poreikiai tenkinami, ne privatūs.

Ištrauka iš PVMĮ 12 straipsnio komentaro:
"4. Tuo atveju, kai Lietuvos tiekėjai tiekia kitiems Lietuvos asmenims, kitų ES valstybių narių ar trečiųjų valstybių pirkėjams prekes, kurių tiekimo metu (disponavimo teisės perdavimo metu) nėra Lietuvoje ir kurios pvz., gabenamos iš vienos ES valstybės narės (ne Lietuvos) į kitą ES valstybę narę arba iš kitos ES valstybės narės eksportuojamos į trečiąją valstybę, tokiu atveju, toks prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu Lietuvoje ir nėra Lietuvos PVM objektu. Šiuo atveju Lietuvos tiekėjas turėtų pasidomėti ar pagal kitos ES valstybės teisės aktus jis neturi registruotis toje ES valstybėje narėje , kurioje įvyko jo tiekiamų prekių tiekimas."

1. Jokiu būdu ne. Juk tai ne lietuviškas, o švediškas PVM. Tačiau švedai prekes jums turėjo parduoti su nuliniu PVM. Tada jūs turėjote nuo prekių vertės priskaičiuoti lietuvišką PVM, jį apskaitoje (ir deklaracijoje registruoti kaip pirkimo - pardavimo PVM). Jei iš švedų gavote sąskaitą su jų PVM, ta pati mano aprašyta procedūra, švedų PVM neleidžiami atskaitymai.
2. Teisinga, kad LT įmonei pardavėte su lietuvišku PVM. PVMĮ 13 straipsnis čia ne prie ko, ne jūsų reikalas, kur pirkėjas tas prekes pasidės - Lietuvoje ar Estijoje.
O iš kur atsirado Olandija, tai nesuprantu?

Nėra tokios išimties įstatymuose.

i.MAS - ši santrumpa šifruojama paprastai, lietuviškai: "išmanioji mokesčių administravimo sistema". Šiandien per LRT radiją girdėjau tariant: "aimes". Gal neprigis toks nesąmoningas tarimas?

Na net nežinau, kaip tokiu atveju. Vežate savo nuosavybę, bet samdytu transportu. Pagal mane, kad važtaraštį visgi turėtų rašyti krovinio vežėjas, o ne jūs, pirkėja. Tokiu atveju jis įrašo siuntėją įmonę A, gavėją įmonę A, tik adresai kiti - iš gatvės C į gatvę D. Įmonė A gauna sąskaitą iš vežėjo ir priedą prie jos tą važtaraštį, nes juk realiai taip reikalai ir vyksta. Ir manau, kad tą važtaraštį sistemoje registruoja jį išrašęs JA. Bet pardavėjas vistiek šiuo atveju ne prie ko.
O jei pardavėjas gabena jau nupirktas prekes pirkėjo prašymu, tada jis tampa "siuntėju". Ir kaip siuntėjas gali samdyti mašiną, rašyti jai važtaraštį. Nes patys kontroliuojate, prižiūrite pakrovimą, matote mašiną, na normaliai pildote važtaraštį, kaip ir gabenant pvz. į kitą ES šalį. Tik ne buhalteris tą turi daryti, o tik išaiškinti tam, kas tuo užsiima.

Pagal mane, nieko nereikia rašinėti ant PVM s/f. Ji tik įrodo pirkimo - pardavimo faktą (tam tikrą ūkinį įvykį) ir patvirtina, kad daiktai perėjo kito JA nuosavybėn.
O gabenimas - tai jau kitas ūkinis įvykis. Ir jei pirkėjas atvažiavo savo transportu ir savo transportu parsigabens pirkinius, tai tegu jis išsirašo važtaraštį pats. Tik tokio važtaraščio nereikės pateikti per i.VAZ, nes siuntėjas ir gavėjas tas pats.

Skirkime sąvokas "Pardavėjas - pirkėjas" ir siuntėjas - gavėjas" bei ūkinius įvykius "pirkimas - pardavimas" ir "pervežimas ar gabenimas". Tai visiškai atskiri subjektai ir įvykiai. Pardavęs prekes pardavėjas automatiškai netampa "siuntėju". Siuntėju jis taptų tik tada, jei organizuotų prekių, jau nepriklausančių jam, nes išrašė pardavimo sąskaitą, pardavė - savo ar samdytu transportu gabenimą į pirkėjo nurodytą vietą. Štai tada atsiranda prievolė rašyti važtaraštį.
O jei pirkėjas vežasi prekes, jau priklausančias jam, tai įrodo PVM s/f, tai jau kita situacija.

PVM s/f tik rodo, kad prekės jau pirkėjo, o ne pardavėjo. Štai 2 galimi atvejai:
1) Pirkėjas atvyko pirkti baldų komplekto į parduotuvę. Išsirašė sąskaitą, apmokėjo (arba ne), komplektas jau jo nuosavybė. Kadangi savo transporto neturi, prašo, kad iki ofiso atvežtų parduotuvės transportas. Taigi, parduotuvė tampa "siuntėju", baldų pirkėjas, jau jų savininkas, "gavėju", vadinasi, reikia važtaraščio, ir jį reikės pateikti VMI per i.VAZ.
2) Pirkėjas atvyko pirkti baldų komplekto į parduotuvę. Išsirašė sąskaitą, apmokėjo (arba ne), komplektas jau jo nuosavybė. Pirkėjas turi savo sunkvežimį, susikrovė į jį komplektuką ir važiuoja laimingas. Siuntėjo nėra, gavėjo nėra, vežu savo turtą (tai įrodo sąskaita) savo transportu, ne jūsų reikalas kur ir kam. Jokio važtaraščio, jokio i.VAZ.
Bent aš taip suprantu tą abrakadabrą.

Važtaraštis rašomas automobiliui, kuriame yra krovinys.
O automobilis tai pirkėjo, kaip galite rašyti važtaraštį svetimam automobiliui? Tai ne jūsų problema.

Taigi visi kandidatai žada naujų darbo vietų prikurti, kad emigrantai grįžtų... Štai taip ir prikurs. Ne tik verslui reikės papildomai žmonių, bet ir VMI išmaniųjų sistemų aptarnavimui.
Tai kaip, kolegos, balsuojam už socdemus ir Bradauską?

13 eilutė.