zaika rašė: Ir aš taip galvojau, bet va, ėmė ir atleido, ir algos už tris mėnesius nesumokėjo... Visada sakiau, kad reikia kovot, bet ką prikovosi, kas, kad ta alga ant popieriaus priskaičiuota, o pinigų įmonėj nėra, nieko neprisikovosi, tik dar labiau nervų sugadinsi. bandau save įtikinti, kad rasiu darbą, bet.... nesėkmingai, tai prisigalvoju visokių nesąmonių, kad prasiblaškyt, taxe pasėdžiu, kad visai neatsilikt nuo darbinių įgūdžių. Ai, gal praeis gi kada nors tas juodas debesis
Nenusiminkite zaika. Kiekviena pabaiga, tėra ko nors pradžia.
Juk nebus taip amžinai. Atsiras tų darbų. O jei ne- patys susigalvosime. Juk ties vienu darbdaviu gyvenimas nesibaigia. Jis tęsiasi. Ir mes privalome išmokti nepasiduoti ir nepalūžti. Tik vykite šalin niūrias mintis ir viskas bus gerai. Čia su mumis pasėdėkite.