durnynas

Jei važiuoti nuo pat Savanorių pr. pradžios, o jei dar ir kokia avarija, tris val. garantuotos.
Nu nebet tu ten su motorolerių nardai, tada jau kitas reikalas...

Už ką? Aš jai skanėstų, o ji man siūlo į dūdą... ir dar sekmadienio rytą...

Ką tu brėži?Nuo Čiurlionkės važinėju ir velnias neima.Eik valgyti geriau.

Elvusia, ar jau išvažiavot varškės? Šianakt jus sapnavau Visas reikalas rutuliojosi apie tai kad įsimylėjot kažkokį vyriškį ir užsimanėt skirtis su savo vyru....
Nu bet kodėl čia man susisapnavo, nesuprantu

Gavau pasiūlymą. Ar verta išmainyti Klaipėdą į Vilnių? kas patars?

Nemainyčiau jūros, greit pasiekiamos gamtos į nieką :))

Betgi drebėjinai, cunamis, sako, jūra greit gali atsidurti prie Kauno

Gerai čia paklausei.
Paimkim, kad ir Colop.
Iš išorės atrodo linksmas ir nuostabus.
Bet viduje pastoviai ieško aukos ant kurios galėtu išsilieti.
Beje, stengiasi rinktis aukas kurios gali arba labai menkai, arba visai negali apsiginti.
Toks tikslus šlykštukas.

Kaip tik prisiminiau viena įvykį.
Skambino neseniai viena pažįstama.
Prieš trejus metus ji turėjo gausybe problemų su savo 14 sūnumi.
Viskas prasidėjo nuo to, kad kai jam buvo dešimt, nusižudė tėvas.
Ir ką gi daro bet kuri motiną?
- Ajajai, ujajajai, juk čia aš kalta, kad tėvas taip... Juk aš nesugebėjau užtikrinti vaikui šviesios vaikystės.... Juk aš... Aš.... Aš....
Ir dar keletą šimtų kaltinimų sau, visiškas nuolaidžiavimas sūnui, lepinimas ir t.t.
Juk sūnus tėvą prarado.
Kaip čia taip nepadaryti paslaugos.
O sūnus visiškai nedurnas buvo.
Pamatė, kad jam viskas leidžiama, kad gali lipti ant kupros ir pradėjo kovoti dėl valdžios šeimoje.
Motina, greičiausiai, norėdama kompensuoti tėvo praradimą susidraugavo su draugų.
Apsivedė.
Ir ką sau manot?
Jam nepatiko patėvis ir jis jį paprasčiausiai išvarė....
Va tada motinai buvo duotas drastiškas, bet labai geras patarimas.
(Sakykim, kad patėvis gyvena Rokiškyje, o mama su sūnum Vilniuje).
Susėdo motina su sūnum trečiadieni ir pasikalbėjo:
Vadinasi taip sūnau, nuo šiandien tu negauni jokiu dienpinigių, jokio kompiuterio, jokiu nauju rūbų ir t.t. Rūbus pirksim tik tada kai jie visiškai suplyš, pavalgyti parbėgsi namo, kompiuterį turėsi kai tau sukaks aštuoniolika ir užsidirbsi pats. Ir panašiai. Arba. Arba va tau pinigai ant bilieto iki Rokiškio ir jau penktadieni aš jus, abu su patėvių, noriu matyti namie.
Penktadieni abu buvo namie.
Šiandien praėjo jau trys metai.
Šeima laimingai gyvena.
Žinau, kad daug kas pasakys, mol, drastiška, neteisinga ir t.t.
Bet tada užduokit sau klausimą, ar mama turėjo teisę būti nelaiminga?
Jausti namie skalbimo mašina, virėja ir valytoja?
Ir kas gi čia jau drastiško?
Kad pakankamai suaugęs sūnus buvo nusiųstas su konkrečia užduotimi į konkretu miestą?
Juk nesiuntė jo į Angliją ieškoti kažko.
Visoje šioje istorijoje buvo sunkiausia įtikinti motiną.
Tai buvo titaniškas darbas, nes tik pasiūlius sušvelnintą variantą motina buvo šoke.
Ir kategoriškai atsisakinėjo, net minties, taip padaryti.
Va taip ir su Colop.
Jau girdisi kažkokių pasikrebždenimų, kad negražu, gal reikia švelniau ir t.t.
Jokiu švelniau.
Paėmei už miego arterijos ir spausk iš visu jėgų.
Biški atleidai- dar spurda.
Vėl suėmei.
Ir žiūrėk, po keletos metų neatsidžiaugsim kaip pradės nešti penketus.

Gal nori apie tai pasikalbėti?

Na taip, čia yra tas GAIVUMAS...Ir galėjimas pasėdėti "ant pasaulio krašto". Man visada taip atrodė, kad su jūra (vandenynu) kažkas baigiasi ir kažkas prasideda...Šiaip esu labai pasimetus, nežinau ...
Vienas pažįstamas neseniai pasakė: niekur nesimėtyk, nieko nesigailėk, greit visi NIEKO neturėsim ( paveiktas žmogus Japonijos tragedijos, ir Viduržemio jūroj drebėjimas buvo...). Mano gyvenime vieni daugtaškiai...dabar...

Individai, kas tau atsitiko? Kažkada tu buvai mano MYLIMIAUSIAS tax-e (iš vyrų ). dar pamenu prieš keltą metų, o gal anksčiau, tave visi plakė rykštėmis, kaip dabar Colopą. Ko tu dabar puoli ant to vaiko? Subręs jis. Tegu atsišneka. Nėra jis toks blogas. Tikrai nėra...
O, kad tau gyvenime DABAR kažkas tiktai negerai, tai tikrai jaučiu...
Gal aš irgi durnai atrodau...bet taip ir jaučiuosi...tad jei ant manęs kas nori pavaryti, prašau

Tą padaryti gali tik visiškas beprotis.Klaipėda - mano svajonių miestas.Žmonės ten sąžiningesni ir geresni, nei Vilniuje.Atvažiuok ir pabūk čia savaitę....parlėksi kaukdama...patikėk.

Sudėtinga pasakyti, keisk- nekeisk.
Reikia žinoti priežastį.
Jei tik darbas ar dar kažkas panašaus, sakyčiau, drąsiai keisk, tai tavo gyvenimo iššūkis.
Blogiau nebus.
Jei tai bandymas pabėgti nuo kažko kas neduoda ramybės ar bandymas keisti savo gyvenimą neišsprendus senų problemų- nieko nebus.
Praeities šleifas atsiveja tada kai visiškai to nesitiki...

Tai tik darbas ir kažkas panašaus ...
Kita vertus, ir pabėgimas ir priartėjimas...
Bet myliu Klaipėdą...ir viskas...
Nu užsifilosofavau. bet kur gi kitur jeigu ne čia?...

Kodėl ant Colopo puolu ( mano atveju tik tėviškai auklėju) jau sakiau, tingiu kartotis.
Bet visada sakiau ir sakysiu, kad jei savo pareigos neatliko tėvai, tada tai turi padaryti visuomenė.
Šiuo atveju, šia sunkia pareigą prisiimu aš.

O pas mane gyvenime atvirkščiai yra viskas gerai.
Dabar tiesiog keičiasi gyvenimas pakankamai kardinaliai, tai gal šiokia tokia baimė yra, nervukas toks mažytis, bet manau, kad tai tik į gerą.

nei už ką nekeisčiau Klaipėdos į Vilnių

O čia tai sapnas. Mėgstu tokius, su intrigomis.
Na, skirtis kol kas neketinu
O spurgų priviriau iš 1 kg varškės. Tegul dabar visi mėgaujasi :)

na va , na va...tu irgi pasakei, jog keičiasi gyvenimas. Žmonės tada būna "nervukuose". O bože bože, Colopą tėviškai auklėji? Atsirado TĖ ...
O šiaip, Individai, smagu tave čia matyti (girdėti, skaityti...) tokį erliclišką fainą . Ir iš vis jūs čia visi tokie faini, gaila, kad taip išėjo, jog negalėsiu dalyvauti susitikime, o tai norėčiau kiekvieną asmeniškai išbučiuoti ...

Už ką, už ką? Dar klausi?
Sekmadienis. Oras puikus, saulutė šviečia. Sakiau, sėdėsiu, nosį krapštysiu :) Vakar prikepiau vištos kulšelių, žuvies apkepo, pyragą. Galvojau, pailsėsiu sekmadienį nuo virtuvės. Aha, pailsėsi, čia žmogus
Spurgos, spurgos nuo pat ryto.
Priviriau tų spurgų iš 1 kg varškės, dar bulvinių blynų prikepiau.
Daugiau į virtuvę nebent šautuvą į smilkinį įrėmę nuves

Tai mes su kažkuo (nepamenu su kuo) ir atkalbinėjom, bet ką gali pasakyti labai jau įsimylėjusiai moteriai