Colop rašė:
Aij, kad žinokit su tais pažįstamais tik velnias....
Mūsų darbovietė gerais laikais ieškojo darbuotojo.
Pasiūliau savo klasiokę.
Liekau kaltas du kartus:
1. Nes darbdaviui netiko klasiokė, ir jis ją turėjo vėliau atleisti. Likau kaltas, kad parodžiau blogą kandidatą.
2. Klasiokei nepatiko darbas. Likau kaltas, kad blogą darbą jai pasiūliau.
Nuo to laiko niekada nieko nerekomenduoju ir pas pažįstamus jokius (net ir tolimiausius giminaičius) - NESIDARBINČIAU.
Įkišiu ir aš savo trigrašį.
Kai labai reikėjo, buvo pasiūliusi darbą pažįstama pas savo pažįstamą. Problemų buvo, bet ir požiūris buvo aiškus, kad yra tų problemų. Ir jokių kibišų nekilo.
Buvo kitas variantas. Draugės giminės. Taip pat būdavo derybos ir jokių kibišų nebuvo.
Bet atsitiko ir taip, kad labai artimas žmogus, įrekomendavo darbdavį ir dėl to su tuo žmogumi nutrūko bet kokie santykiai. Žinot kodėl? Dėl nesąžiningumo Iki tokio žemo lygio, kad tau žodžiu pavestą darbą, kai jis pavykdavo, pristatydavo kitas žmogus kaip savo. Iki tol net nebuvau girdėjusi tokių dalykų.
Dėl biudžetinių, tai bjaurus reikalas. Direktorius mažas karaliukas savo valstybėje, kurioje negalioja kiti teisės aktai - tik jo žodis, kuris gali pasikeisti n kartų. Nes yra užnugaris (koks seimo ar tarybos narys, ar pan.)