Gaunu daug paklausimų dėl bankrutuojančių/bankrutavusių įmonių turto pardavimo ir PVM. Manau, bus įdomu pasiskaityti VMI komentarus šiuo klausimu - atsakymai pateikti į bankroto administratorių seminaro metu VMI višininko pavad. Vildžiūnaitei užduotus klausimus.
Paklausime nurodoma, kad turtas yra parduodamas iš varžytynių Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1500, toliau-Bankroto įstatymas), Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m . liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 (Žin., 2001, Nr. 58-2090, toliau-Aprašas) nustatyta tvarka.
Vienu atveju nekilnojamas turtas yra įkeistas ir įkeitimas yra registruotas Hipotekos registre. Kitu atveju nekilnojamas turtas nėra įkeistas. Paklausime nurodytuoju atveju kreditoriai savo sprendimu nustato turto pardavimo iš varžytynių kainą (tarkime, 100000 litų). Bankroto administratorius paruošia skelbimą, kuriame nurodoma, kad turtas apmokestinamas PVM. Varžytynių dalyvis į bendrovės sąskaitą perveda 10 proc. (10 000 Lt) turto pardavimo sumos. Įvykus varžytynėms yra surašomas varžytynių protokolas, kuriame nurodoma, kad per 10 kalendorinių dienų varžytynių laimėtojas turi sumokėti į bendrovės sąskaitą likusią mokėtiną sumą (90000 Lt). Bendrovė, gavusi likusią pinigų sumą, surašo varžytynių aktą, kuris tampa veiksniu, kai jį patvirtina kreditorių susirinkimo pirmininkas. Varžytynių laimėtojas, turėdamas varžytynių protokolą ir patvirtintą varžytynių aktą, gali savo vardu registruoti įsigytą turtą.
Minėto turto pirkėjais gali būti fizinis asmuo (PVM mokėtojas ir ne PVM mokėtojas), juridinis asmuo PVM mokėtojas, ne Lietuvoje registruotas juridinis asmuo PVM mokėtojas.
Pagal Bankroto įstatymo nuostatas įmonės administratorius (toliau - administratorius) - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Administratorius organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) ir pan.
1) Ar viešose varžytynėse administratorių parduodamas nekilnojamas ar kilnojamas turtas yra PVM objektas? Ar viešose varžytynėse parduodamas turtas visada yra PVM objektas?
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, toliau-PVM įstatymas) 3 straipsnio nuostatas PVM objektas yra prekių tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas:
1. prekės tiekiamos už atlygį;
2. prekių tiekimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;
3. prekes tiekia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.
Atsižvelgiant į tai, jeigu bendrovei priklausantis turtas (nekilnojamas, kilnojamas (pvz. sukauptos atsargos ar kitas turtas)), kuris buvo skirtas jos ekonominei veiklai vykdyti, yra parduodamas iš varžytynių, jis yra laikomas PVM objektu (nes tenkina aukščiau nurodytas sąlygas) ir PVM skaičiuojamas PVM įstatyme nustatyta bendra tvarka.
2) Ar privaloma išrašyti PVM sąskaitą faktūrą? Jei taip, tai kas ją turi išrašyti, kai bendrovė bankrutuojanti ar bankrutavusi?
PVM įstatymo 79 straipsnis nustato, kad įvykusį prekių tiekimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą jo vardu įformintų šių prekių pirkėjas arba trečiasis asmuo.
Todėl PVM sąskaitą faktūrą turto pardavimo iš varžytynių įforminimui gali išrašyti pati bendrovė, sudarius sutartį – pirkėjas, administratorius ar kitas trečiasis asmuo.
Jeigu realizuojami bendrovei priklausantys pastatai, statiniai ar jų dalys, naudoti ilgiau kaip 24 mėnesius, t. y. praėjus daugiau kaip 24 mėnesiams po jų užbaigimo (pripažinimo tinkamais naudoti) arba esminio pagerinimo, tai vadovaujantis PVM įstatymo 32 straipsnio nuostatomis nuo gauto atlygio už šio turto realizavimą, bendrovė neturi skaičiuoti PVM. Tačiau šiuo atveju, jeigu bendrovė buvo įtraukusi į PVM atskaitą realizuotų naudotų pastatų, statinių (o jeigu jie buvo pasistatyti, jiems pasistatyti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo (importo) PVM, tai, realizavus šį turtą, bendrovė PVM įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka turi patikslinti šio turto PVM atskaitą. PVM atskaitos tikslinimo nuostatos paaiškintos PVM įstatymo 67 straipsnio komentare (paaiškinime), kurį galima rasti VMI prie FM interneto svetainėje adresu:
www.vmi.lt .
Jeigu pagal PVM įstatymo nuostatas nekilnojamas turtas yra apmokestinamas PVM (arba bendrovė, vadovaudamasi PVM įstatymo 32 straipsnio nuostatomis už nekilnojamąjį pagal prigimtį turtą yra pasirinkusi skaičiuoti PVM), tai išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nuo perduodamo turto vertės (be PVM) turi būti apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma.
3) Kada varžytynių laimėtojui yra išrašoma PVM sąskaita faktūra?
Pagal PVM įstatymo 79 straipsnio nuostatas PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Pagal Aprašo nuostatas v aržytynių vykdytojas, gavęs iš varžytynių laimėtojo banko patvirtintą mokėjimo pavedimą (-us) ar įmonės kasos pajamų orderio kvitą (-us), patvirtinantį (-čius), kad sumokėta visa suma už pirktą turtą, surašo varžytynių akto du egzempliorius (o jeigu perduodamas turtas įkeistas - 3 egzempliorius), kuriuos pasirašo varžytynių laimėtojas ir varžytynių vykdytojas. Varžytynių aktą tvirtina kreditorių susirinkimo pirmininkas. Varžytynių aktas prilyginamas notaro patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.
Atsižvelgiant į tai, kai bendrovės nekilnojamas ar kilnojamas turtas yra parduodamas iš varžytynių, tai turto pardavimo PVM sąskaitą faktūrą bendrovė turi išrašyti, kai yra surašomas varžytynių aktas.
4) Kaip reikia traktuoti PVM įstatymo 96 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jei pirkėjas yra PVM mokėtojas?
Pagal PVM įstatymo 96 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, registruotas PVM mokėtoju Lietuvoje (išskyrus PVM mokėtojomis įregistruotas biudžetines įstaigas), privalo išskaityti ir sumokėti PVM, jeigu jis įsigyja prekes (paslaugas) iš prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) – PVM mokėtojo, kuriam teisme pradėta bankroto (bankrutuojančio ar bankrutavusio) procedūra.
Šiame PVM įstatymo straipsnyje nustatyta PVM išskaitymo ir sumokėjimo tvarka netaikoma, kai tiekiant prekes (teikiant paslaugas) šių prekių (paslaugų) pirkėjui (klientui) išduodamas kasos aparato kvitas ir kartu išrašoma PVM sąskaita faktūra. Pažymėtina, kad visada, kai prekes įsigyja biudžetinė įstaiga, pardavimo PVM į biudžetą sumoka pardavėjas, paimdamas PVM sumą iš pirkėjo. Daugiau informacijos šiuo klausimu yra pateikta VMI prie FM 2007-11-23 rašte Nr. (18.2-31-2)-R-11548, kurį galima rasti VMI prie FM interneto svetainėje adresu:
www.vmi.lt .
5) Jei viešose varžytynėse parduodamas turtas yra PVM objektas, kas turi sumokėti į biudžetą PVM, jeigu pirkėjas yra PVM mokėtojas (fizinis ir juridinis asmuo)?
Atsižvelgiant į tai, jeigu bendrovės kilnojamą ar nekilnojamą turtą, už kurį turi būti skaičiuojamas PVM, įsigyja pirkėjas PVM mokėtojas (išskyrus biudžetines įstaigas), tai jis privalo už bendrovę išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM. Tačiau tuo atveju, kai įsigytas turtas yra skirtas pirkėjo PVM apmokestinamai veiklai, tai pirkimo PVM įtraukiamas į PVM atskaitą ir mokėtinas į biudžetą PVM nesusidaro.
6) Jei viešose varžytynėse parduodamas turtas yra PVM objektas, kas turi sumokėti į biudžetą PVM, jeigu pirkėjas ne PVM mokėtojas (fizinis ir juridinis asmuo)?
Jeigu pirkėjas nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, tai bendrovė pati turi apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM.
Analogiškos aukščiau išdėstytos nuostatos yra taikomos ir tuo atveju, kai turtas (neatsižvelgiant į tai, ar yra neįkeistas ar įkeistas ir registruotas Hipotekos registre) yra parduodamas vadovaujantis kreditorių susirinkimo patvirtinta tvarka.