Aprišom, bet per vėlai, spėjo ir prieš žiema apgraužti, gal zukiai, gal pelės, ka ten žinosi kai tokie laukai, gi man visas braškės nuėdė

na suprantu nuvalgė uogas - bet ne tik kad jas, o ir visus lapus su kotais

o juk žolių ten aplink begalybė, valgyk jas prašom, bet ne mano braškes nušveitė, vienu žodžiu žemuogiu laukinių iš savo sklypo turėjau daugiau nei braškių
o gal tai ženklas iš dangaus, kad nevargčiau - laukinės žemuogės sveikiau ir jokio vargo, nei jų laistyt nei ravėti, na tik nusiskinti reikia

o plotas žemuogyno didelis, tik va kad jas skini skini, skini skini, o kaip nedidėja kibirėlyje nei velnio taip ir nedidėja

bet iš kitos puses tikrai mažiau vargo nei ravėti laistyti ir t.t.