Kaip isvengti, kad mama neparduotu namo dalies?

Kalba eina apie paprastą rūpinimąsi.
Jau vien tai, kad vaikas gyveno nepilnoje šeimoje, yra blogai.
Dabar gi, vaikas nieko neprašo, kas neteisėta.
Prašo tik stogo virš galvos, kurį kiekvienas tėvas privalo savo vaikui suteikti.
Privalo.
Prabangų ar paprastą. Čia jau pagal galimybes.
Jei tėvai nuomojasi ir neturi patys būsto, dalijasi tuo nuomojamu būstuku su savo, ne svetimais, vaikais. Bet dalijasi. Kas kaip gali, tas taip rūpinasi. Bet vaikas, kad ir iš to paties užsienio, turi kur sugrįžti ir sušilti..
Ar tavo toks požiūris: sulaukė vaikas pilnametystės, įspiriu španą į šikną, tegul lekia užsidirbti pinigų.
Aaaaaaaa, išlėkei į užsienius (gal iš bado ir nepritekliaus, kas žino), tai ir turėkis dabar. Gyvenk kaip nori, verskis kaip nori. Duonos neturi - užsidirbk, nes ir aš užsidirbau....
Tai tokia tavo logika?

Mano logika kitokia: savo vaikams padėsiu kaip galėsiu, kiek galėsiu ir kur galėsiu.
Jei neturėsiu, bent moraliai palaikysiu, tarsiuos...
Bet mano vaikai jau suaugę, todėl turiu tokią teisę taip kalbėti.
O tu gal palauk, kol užaugs tavasis. Ok?

Ir dar: jei atsitiktų taip, kad tektų parduoti namą, pirmas reikalas būtų padalinti vaikams. Aprūpinti juos. Žinoma, nepamirštant ir savęs.
Jausiuosi laiminga tik tuomet, kai mano vaikai bus laimingi.
Jei ne, tai kokia gi aš mama.
Paleist į gyvenimą gali bet kuris ar kuri.
Reikia jiems dar ir duoti..... ir daug duoti...
Tokia mūsų, tėvų, prievolė....

Žiūriu vis dar čia visi vargstat ir niekaip pusę namo neparduodat
Jei rimtai, tai Elvusia pagavo mano mintį, aš jau pirmą žinutę perskaičiusi pagalvojau, kokia ten ir motina jei jai nerūpi kad jos vaikas neturės kur gyventi, neverta apie tokią net kalbėt. Nors kas ten žino, gal ji žada pardavus pusę namo, nusipirkti sau butą ir dukrai butą nupirkti
Na, nėra čia nė ko ginčytis, puikiai visi žinom kad yra du tipai žmonių, vieni, kurie vaikui tik užaugus sako tegul eina ir gyvena kaip tik nori, na o kiti, ir toliau rūpinasi savo vaikais, kad jiems kokį gyvenamąjį plotą nupirkti, arba bent kad ir tame nuomojamame padėti pragyventi.

Pritariu. Juolab, kad šiais laikais norint įsigyti savą būstą turi uždirbti mažiausiai 2500 Lt į rankas (vidutiniškai kas mėnesį ~1300 Lt būsto įmokos, apie 600 Lt komunalinės ir likę 600 pragyvenimui) ir taip uždirbti 40 metų be pertraukų :)

Laceratia, matyt žadėjai banko paskolą imti

O yra kokia nors kita išeitis? :) Jei nuomuosiesi butą tikrai nieko nesutaupysi (turiu omeny, jei planuotum kokius 10-20 metų taupyti butui :))

Jei gyvensi su tėvais ar kitais giminaičiais ir sukaupsi per 3-5 metus pradinę sumą, šiek tiek pasiskolinsi privačiai be palūkanų, ir turi vieno kambario butą. O po to sėkmės reikalas, ar atidavus pasiskolintus pinigus, pavyks sutaupyti didesniam butui . Aš čia rimtai.

Iš ko pasiskolinsiu privačiai be palūkanų?? Iš Puškino?

Aš taip pat maniau, kad taip nebūna, bet realybėje kartais atsitinka taip, kad žmonės, kuriems esi svarbus (dėl asmeninių sumentimų), esi padaręs kokią paslaugą ar pan. skolina ir be palūkanų. Aišku, čia dar ir laimės reikalas.

Pas mane nėra turtingų pažįstamų. Mano amžiaus žmonės patys neturi kur gyventi, o vyresnieji bando savo vaikams butus įpirkti :)

tai pirma reikia turėti savo aplinkoj tokių žmonių iš kurių iš vis būtų galima pasiskolinti didesnę nei 1000 lt sumą, pas mane tokių sakyčiau kaip ir nėra,o jei būtų tai tikrai be palūkanų skolintų. beje Laceratia, sutinku su tavim. turim ir mes paskolą

Pritariu. Parduoti mama turi teisę kam nori, kada nori ir už kiek nori. Tačiau, jei valda yra bendroji dalinė nuosvybė, pirmiausiai raštu privalės pasiūlyti buvusiam sutuoktiniui.

Tikrai taip. Bet ką gali žinoti, gal darbdavys geraširdis pasitaikys. Ar kokį vaikutį skęstantį išgelbėsi. Čia, aišku, filosofija....

Mano pažįstamas iš darbdavio kelis tūkstančius pasiskolino, nuo to laiko yra visiškai priklausomas nuo darbdavio :) kaip su marionete elgiasi, atostogų neišleidžia... Labai tas žmogelis pasigailėjo po to.

Genys margas, pasaulis dar margesnis. Geriausiai skolinti ne iš savo darbdavio . O atostogų kai kurie darbdaviai ir taip neišleidžia. Tai ne nuo skolos, o nuo žmogaus priklauso.

nuo skolos priklauso ir dar kaip

Mano žinomu atveju jokių problemų nebuvo. O dėl atostogų, ypač buhalteriams, kyla problemų ir tada, kai nėra jokių paskolų. Tai geriau neatostogauti su paskola, nei be, jei jau sąžiningai.

iš darbdavio tikrai neimčiau paskolos niekada, nes paskui gali ir algos imti ir nemokėti o ką galėsi padaryt ogi nieko, sakys tik dirbk kol atidirbsi, o normalių darbdavių dea labai mažai yra

Tikrai taip. Normalių darbdavių retai pasitaiko. Aš čia apie normalius.

RamuneB, o su mama pasikalbėti nebandėte? Ar ten jau tokie šokiai su kardais, kad baisu net prasižioti?

Tai gal tėtis tą namo dalį nupirks,nejaugi paliks vaiką gatvėje...kaip baisu...