Voveruska01 rašė:
Elste rašė: Nei šilta,nei šalta dėl to. Juk kasdien kiek žūva, miršta, kiek lėktuvų nukrenta, kiek mašinų avarijų... tai čia nespėsi raudot ir gedėt....
Jeeezau, net nupurtė, nes LYGIAI tokia pat mintį vienas bendradarbis šiandien ryte pasakė
Gal jis tamstos giminaitis?
Jam tai pasirodė niekuo neypatingas įvykis.
Jei neduokdie panaši ar kitokia nelaimė nutiktų artimiems žmonėms - irgi taip pat galvotumėt?
Nu va, sakau, kad ne aš viena tokia. Daug kas taip galvoja, tik gal kiti nepasako. Arba net ir tie liūdintys, mintyse tą patį galvoja.
Kai artimi miršta, tai artimi - tai mano skausmas ir mano gedulas. Lygiai taip ir tų lenkų žuvusiųjų artimiesiems. Bet kad visai tautai, kaimynam ir pasauliui, tai...
Taigi tų gedulo vėliavų ir nuimti nebereiktų, jeigu dėl kiekvieno žemės drebėjimo, avarijos, potvynio pasaulyje gedėtume