Įsivaizduoju, kaip kokia maža kaimo parduotuvėlė, negalinti mokėti didesnių algų, ruošia kažkokius neįvardintus dokumentus ir analitinius skaičiavimus bei veža į vyriausybės darbo grupę nagrinėjimui. Tuo labiau, kad nieks negalės pasakyti nei objektyvių kriterijų, nei dokumentų kokių reikia, kad apgintum savo poziciją.
Ar valdžiažmogiai nesupranta, kad smulkieji tokių procedūrų nepraeidinės, nes tai per daug sudėtinga. O bus pasirinkimas iš dviejų galimybių: pradės visi dirbt ne pilnu etatu arba išsiskirstys velniop. Profsajungos rėks, kad mums tokio verslo ir nereikia, tačiau pašalpas bedarbiams mokės ne jie, o mes