kaip perkainoti Išankstinius apmokėjimus valiuta

Nedaeina kaip perkainoti išankstinius apmokėjimus tiekėjams valiuta. Aš parašiau taip:
D 636 Neigiama val. kursų įtaka
K 2200 (išnaudota avanso suma išreikšta valiuta)*(Kursas avanso dieną - kursas metų pab.)

"Išnaudota avanso suma" - suma, už kurią jau gavom sąskaitų.
Ar čia aš į temą padariau ?

Jei kalbi apie PERKAINAVIMĄ, tai ši sąvoka taikoma likučiui. Todėl Tavo atveju perkainojamas neišnaudoto avanso likutis lyginant avanso mokėjimo ir kalendorinės perkainavimo datos (gali būti kas mėnesį, gali būti metų pabaigoje) kursus.
Padengimo metu taip pat įvertinamas kurso pokytis: lyginamos avanso mokėjimo ir padengimo datos kursas

Nesuprantu, kodėl mini išnaudotą avanso sumą? Kaip minėjo Ekfin, metų pabaigai perkainuoji išankstinių apmokėjimų likutį, arba, pagal tavo sąvoką - neišnaudotą išankstinio apmokėjimo sumą.

Buvo taip: 2001 m. sumoketa 1000 EUR, kursas 1:3,702, suma LTL=3702
per 2001 m. gauta saskaitu uz 809,18 EUR, avanso likutis (tiek tiekejas man dar skoloj) tapo 1000-809.18=190,82 EUR
2001 m. 12 31 d kursas buvo 1:3.5272
Avanso mokejimo dienos kursu 190,82 EUR=706,42 LTL
2001m. gruodzio 31d. kursu 190,82 EUR= 673,06 LTL

Dabar norint ivertinti kursu nuostolius 2001m. 12 31 d. rasau:
D 636 Kursu nuostoliai 706.42-673,06=33.36 LTL
K 2200 Isankstiniai apmokejimai tiekejams 33.36 LTL

Ar teisingai darau?

Taip, teisingai.

Prie to paties - apie skolų valiuta perskaičiavimą.
Tarkim tiekėjui sumokėta avansas 4000 USD, gauta prekių už 2000 EUR. Santykio, kuriuo tiekėjas išverčia USD į EUR, dokumentuose nesimato, ir nebūtinai krovinys gaunamas tiksliai už sumokėtą sumą, labai dažnai būna dideli skirtumai (ar reikalingų prekių nebuvo, arba atkrauna daugiau, nei sumokėjom). Ką darytumėt tokiu atveju? Paliktumėt metų pabaigai sumas avansuose ir tiekėjams? O ką daryt su jau nebesančiomis valiutomis - FRF, DEM ir pan?

Aš viską persiskaičiavau į EUR (čia apie neegzistuojančias valiutas).
O tokiu atveju, kai apmoku viena valiuta, o gaunu kita, tada konvertuoju avansą į tą valiutą, kuria gavau prekes. Kito būdo nesugalvojau.

Pagal ką perskaičiavai? :( Jei tai 1000 DEM, tai kiek bus EUR ir kodėl? Pagal ką konvertuoji? mano praktikoje išvertus tiekėjo nurodytas mokėtinas sumas skirtingomis valiutomis, gaudavosi ženklus skirtumas litais - jei versčiau buhalteriniu kursu.

Kai sąskaitoje nurodo, kad tarkim 500 DEM arba 220 EUR, tada viskas aišku - tai sąskaitai aišku. Bet kita sąskaita jau gali būt 500 DEM yra 200 EUR. Kokį imi vertimo kursą ir kokiu pagrindu?

O kokia data atlieki konversiją? Prekių gavimo?
Ir kokia data atliktum VK perskaičiavimą, jei, tarkim, sąskaita išrašyta EUR, o apmoka svarais?

Bliamba, kaip forumas lūžta. Antrą kartą rašysiu
1998.12.31 buvo neatšaukiamai nustatyti vienuolikos EPS valstybių nac. valiutų perskaičiavimo į EUR kursai, kurie buvo fiksuoti visam pereinamajam laikotarpiui. Pagal šiuos kursus buvo atliekami euro zonos valstybių nac. valiutų perskaičiavimai tarpusavy. Ir mūsų bankai likučius sąskaitose vertė pagal juos. Pvz. 1EUR lygu 1.95583 DEM.
Kai gaunu prekes kita valiuta negu apmokėjimas, aš perskaičiuoju apmokėjimus, nesvarbu ar tai avansas, ar skolos apmokėjimas. man taip paprasčiau, nes prekes visada pajamuoju ta valiuta, kuria gaunu.

Kas nustatė tuos kursus? :)
Galiu pasakyt iš karto - mano tiekėjų nuomone 1 EUR toli gražu nebuvo lygu 1.95583 DEM. Prekes aš gaunu iš tiekėjo, ir čia tiekėjo reikalas nustatyt, kiek aš jam skolinga kokia valiuta. Jei aš parduodu prekę, tai mano teisė nustatyt, kad prekės vienetas kainuoja tarkim 5 EUR arba 25 Lt - nes prekė mano, ir kainas nustatinėju aš. Kuria valiuta moki - čia jau bus Tavo reikalas, argi ne? :)

Ne, Tiesi, nesutinku. Tu negali
nustatyti, kad 5 EUR lygūs 25 Lt. Jei tu savo pirkėjui išstatysi sąskaitą 5 EUR, tai gavus tuos 5 EUR į sąskaitą, litų joje tu turėsi ne 25
, o pagal kursą, kuris yra ne toks, kokio galbūt mes norim.
Dabar kas liečia užsienio tiekėjus. Jei jie manė, kad kursai ten nerealūs, tai paprasčiausia ir buvo mokėti ta valiuta, kurios jie norėjo. Nes turėdama litus, banke tu galėjai už tą pačią sumą nusipirkti EUR ir DEM tik tiek, kiek tas kursas leido, o ne kiek įsivaizdavo tavo partneriai.

Dalia, bet aš turiu teisę gaut (ir gausiu) 25 Lt. Nes tai yra mano prekės kaina litais. Nori mokėt EUR - mokėk 5 EUR, nenori - prekės negausi. Ir negalvok, kad sumokėjus 17.26 Lt (5 EUR*3.4528) prekė jau bus Tavo :) Tu liksi man skolinga 25-17,26. Nes prekės kainą nustatau aš :) Man patogiau gaut vieną valiutą, bet jei nori mokėt kita valiuta - mokėk daugiau. Tai Tavo teisė.

Dėl mokėjimo. Mes mokam avansu. Kiek nurodo išankstinėj sąskaitoje (gerai, jei dar tokia būna, dažnai užtenka sumos, nurodytos emeile), tiek ir mokam. O įtakot, kokia valiuta išstatys sąskaitą, neturime jokių galimybių.

Jei nori gauti 5.00 EUR, tai aišku, kad geriau mokėsiu 5.00 EUR, o ne 25.00 Lt Kaip tu iš tų 5.00 EUR 25.00 Lt padarysi- man paslaptis. O užsieniečiui turėsi rašyti ne 5.00 EUR, o 7.24 EUR, tada ir gausi tuos 25.00 Lt. Jeigu jis tiek mokėti nesutiks, o mokės 5.00 EUR, tai tu gausi 17.264 Lt. Ir jokios jo skolos rodyti neturėsi teisės.

Ne taip :) Aš ir Tau Lietuvoj galiu pasiūlyt 25 Lt ir 5 EUR, ir užsieniečiui išstatyt sąskaitą 25 Lt. Ir jei nurodysiu 5 EUR sąskaitoje, sankcijų nebus :))) nes tai mano kaina. Aš tiek noriu gaut už konkrečias prekes. Prekės kaina tiek pas mus, tiek užsieny, yra pirkėjo ir pardavėjo susitarimo reikalas, o ne valstybės nustatinėjamas dalykas (išskyrus monopolį pas mus).

Palauk, bet tu nuskriausi save. Na, sumokėsiu aš tau tuos 5.00 EUR, ir ką? Tu ką, Deividas Koperfildas, kad iš jų 25.00 Lt padarysi? Ar banko darbuotojus užhipnotizuosi? Tik nesupyk
Tu priversta rištis prie kurso, niekur nedingsi. Nes gavusi į sąskaitą tuos nelemtus 5.00 EUR, na niekaip jų nepaversi į didesnį kiekį Lt.

Niekur aš nieko neskriausiu, o savęs - ypač. Tu kažkaip nepagalvoji, kad skirtumą tarp 25 Lt ir 5 EUR tai gali būt valiutos konvertavimo banke kaina. Man patogiau gaut EUR, nes man nereiks konvertuot (t.y. negaišiu laiko), būsiu garantuota kad nepatirsiu nuostolių dėl Lt nuvertėjimo ir pan. Ir apskritai - kodėl aš noriu vietoj 25 Lt 5 EUR, tai mano ir tik mano reikalas, sutinki? :) Todėl mano prekės kaina ne 17 Lt, o 25 Lt. Ir nedrįsk man čia perkainuot įsiskolinimo man taip, kaip Tau į galvą šauna :) Savo prekių kainą (o kartu ir Tavo įsiskolinimą man) nustatau aš :)

Tiesi" Rašė:
Kas nustatė tuos kursus? :)
Galiu pasakyt iš karto - mano tiekėjų nuomone 1 EUR toli gražu nebuvo lygu 1.95583 DEM.

Šiuos kursus nustatė RINKA, net LABAI LAISVOJI RINKA.

Nuoroda

www3.lrs.lt/c-bin/eu/preps2?Condition1=250...

Daba dėl kainų nustatymo metodikos:
Tiesi iš dalies teisi - jeigu sąskaitoje parašyta 25 Lt., prašome mokėti
25 Lt. o ne Japonijos jienom ar USD.Ir šiuo atveju valiutu kursai -pirkėjo problema.
Tačiau 25 Lt prilyginti 5 EUR - sąžinės turėkite.
Ir šiuolaikiniai valiutų santykiai, nustatomi Centrinių šalies bankų (beveik visame pasaulyje - Baltarusija,Kuba ir pan. nesiskaito) yra
ypatingai artimi rinkos kainoms.
Pamenu laikus kai 1$=0,80 RUB, kai rinkoje mokėjo po 4-5 RUB.

Kategoriškai čia jūs p. Tiesi - labai koks vokietukas ar ispanas stebėsis
- kokius čia lupikiškus procentus lupa lupikautojų lietuvių bankai?
Žiūr į I-netą - ogi tik 1,5-3% konvertavimo kaštai sudaro.
Labai stebėsis Europa...Labai...

Bet mes nukrypom nuo temos :)
Turiu faktą: avansinį mokėjimą viena valiuta, gautas prekes (arba prekių dalį) kita valiuta. Ką daryt su buhalterija? :) Tiksliau - ką Tu konkrečiai darytum? :)

O dėl plėšikavimo - ne aš viena plėšikauju :)) Užsieniečiai išmokino. Kelis kartus prašėm išverst sumą į kelias galimas mokėti jiems valiutas. Skirtumėlis tai toks "kuklutis" išėjo, keliolika šimtų litų skaičiuojamas.