oj atsimenu... kadaise gilioje jaunystėje turėjau tokį baisiai fain sąsiuviniuką į kurį rašydavau visokias dailias eiles ir šiaip gražius posakius... alia kai ištekėjau, tai savo "kraičio" nepasiėmiau ir dabar kad ir kaip norėčiau, nieko geresnio ir romantiškesnio neatsimenu, išskyrus ...
Puota
Nutilo paskutinis maršas.
Užgęso šviesos. Jau tylu....
Ant stalo drybso keptas paršas.
Gyvi paršėkai - po stalu ....
Ne v temu, no za to smertelno
ar ne?