2010-07-12 18:33
Panaikinta
2011-09-11 06-52
LR 6.870 straipsnis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Civilinis kodeksas nustato: „jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą“.Taigi, jeigu įmonė skolina bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, paskolos sutartis turi būti rašytinės formos, o jeigu paskolos davėjas yra fizinis asmuo, paskolos sutarties rašytinė forma privaloma tik tada, jeigu skolinama daugiau kaip 2 000 Lt. Paskolos sutarties rašytinės formos reikalavimas suprantamas plačiai, t. y. suteikiant paskolą, nebūtinai turi būti sudaromas dokumentas, kuris vadinamas Paskolos sutartimi. Civilinis kodeksas nurodo, kad tai gali būti ir paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
Kadangi akcininkas suteikia savo įmonei paskolą, o įmonę atstovauja tas pats akcininkas, tai jis pats su savimi negali pasirašyti dokumento, kad paskolą suteikė ir kad ją gavo.
Turi būti kažkoks įgaliotas asmuo, kuris , kad ir pagal akcininko sprendimą priimtų tuos paskolintus pinigus. Tik gal geriau būtų, kad tai būtų ne akcininko sprendimas, bet vekselis.
Gal reikėtų kreiptis pas teisininkus, kad jie padėtų išspręsti šią keblią padėtį.