Svietejiska literatura :) ot lietuvaičiai
Folkloras
Šaltiniai:
Ištraukos iš prof. V.Krėvės-Mickevičiaus knygos "Patarlės ir priežodžiai. Humanitarinio fakulteto tautosakos kom. leidinys", išleistos 1934 metais Kaune.
Ištraukos iš "Lietuvių kalbos palyginimų žodyno" (Vilnius, Mokslas, 1985, sudarytoja K.B.Vosylytė)
Aina ponia per dvarų su šimtu suknelių, kap papuca vėjas - subinė matyc.
Aisiu! - Nuveisi tu stacu galvu ruron!
Aš iš mažo papratau - išsimyžįs nukratau.
Bėginėja kaip dilgėlių klynan gavęs
Biednas, biednas - ir šikna iz dzviej kavalku.
Biruta, kas ti tavo kruta?
Bobos žiba, dziedo karo. (Šulinys su svirtimi)
Cik apmysc ir pakurc!
Cik karvės skūron inkisc ir bulium uzlaisc!
Cik užmetu kelnes ant lovos - ir vėl vaikas!
Čiupinėja kaip aklas pautus.
Čiupinėjasi kaip boba aplink kuodelį (supraskite: apželtutę)
Dalykas tokis - išsišikai ir stokis!
Dar nepažino mergos smoko, kol neužvertė androko
Durnam daiktui i pautai zvanas
Dzirba - net šikna virba.
Ėja bobas karvių melžt, ir sutika jautį, čiupa jaučiui už mašnas - jautis jemia bliauti
Ėja boba raut ridikų, rada tupintį mužikų, ta mužika kur tupėta - pilna krūva pritepėta...
Geram žmogui šūdo neskada.
Geriau numirc nei su juo nuvirsc.
Glostyk ožio pautus, pieno gausi
Grabas šiknon stuksi.
Graži kaip kiaulė darži.
Inkišk šiknon liežuvį - išsitrauksi žuvį.
In kū tu panašus? - Pats in savi, šikna in tavi!
Ir atbėga vaikų būris pažiūrėt kaip mergų rūris
Isiplėtoj kap karvė an lado.
Išgerk kūmai, išgerk kūmai, kad per šiknų rūktų dūmai!
Kad tau grausmas ir perkūnas, kaks nelygus mergas kūnas, dabia kalnas ir dabela, toj dabėj maža skylala
Kap paėmė bobų strokas, net nusmuko undarokas
Kūdas, ale pautų - bliūdas!
Mergyc mergyc, kas tavo matyc? Du papai krūcinėj, dvi skylės šikinėj - viečna ubagė!
Mes, mes trys sasutės, visų trijų skyli pūtės.
Mes, mes trys brolukai, visų trijų kap kuolukai.
Noriu myšc - kap cveku dura.
Nedainuok valgydamas - šikanti kas užais.
Nei sulopyt, nei susiūc, nei su tokiu skyli būc...
Nuo likimo ir nuo šikimo nepabėgsi - likimas lemia, šikimas remia.
Oi jūs bernai besarmacai, ką jūs darot mergai stacai!
Pirdauna kap kumelys
Sėskis, tegu nekaro! (Vyrui)
Skauda galvų ir krucinį ir skylukį apacinį.
Stovi ponia su placiu, atėj ponas su stacu, padėkdzie, varysiu! (valtis ir irklas).
Šūdo gysla (labai liesas)
Šokit mergos po sapcynias, muškit papais in lancynas, šokit mergos ir po tris, muškit papais in duris.
Šoko dziedas, šoko boba, ir nutrūko dziedo voga. Oi, bobute, kas daryc, kap toj voga prikabyc? Raikia siulo špagacinio ir pririšcie prie kiaušinio.
Šoko Petras ir Matildė, Petras perdė, o ji cildė.
Šuva šiko ir suriko, pusė šūdo šiknoj liko.
Tėvas artojas, duktė artistė, pakėlus kojų rodo kur piscie.
Trys mergytės, šaši papai, čiupinėjo trys kacapai.
Tų, kas valgo lašinių, bybys būna kaip žmonių.
Ūžė miškas, ūžė šilas, verkė merga - kušys žilas.
Vienu šiknu bezda (labai susigiedoję)
Adata ne bybis, ja mergos nepradursi. (Kamajai)
Aimanuoja, lyg jai adata, o ne bybiu būtų kūšį pradūrę. (Vabalninkai)
Apsigavo kaip merga bybio paragavus. (Pasvalio ap.)
Arklį pardavęs, birka žemės neišarsi. (Kupiškis)
Atsisveikino, kaip bybys su kūšiu- iki pirmos nakties. (Pasvalys, Biržai)
Baidosi, kaip sena merga bybio. (Vabalninkai)
Baidosi merga vaiką pasigauti, bet norisi bybio paragauti. (Valkininkai)
Bybys ne adata, o ką pradūrė, neužgis. (Pasvalys)
Būk drąsus su merga - po prijuoste ne krūmas, gyvatės ten nerasi, gal tik savąja pažaisi. (Vilkaviškio v.)
Davatkauna, kol bybio paragauna. (Vabalninkai)
Didžiuojasi, kaip bernas, kūšį nugalėjęs. (Alvito par.)
Pakalbėjo - kaip balon paperdė (negudriai)
Mala kaip telės papas (niekus)
Pasakė, lyg tvoron nusiperdė
Neatsiskiria kaip bezdalas su marškiniais
Sekasi, kaip nuo liepto šikt (blogai)
Neprisiruošia niekaip, kaip šikt nevalgiusi
Tylėk kaip svečio šikynė
Tiko kaip šūdas į kelnes
Prikibo kaip šūdas prie šikynės
Girto giedalas – kaip vištos triedalas