Girdėjau pasakojimą.
Prieš savo vestuves mergina sutinka su viskuo, tik prašo metuose vienos paros. Ir , kad vyras neklausinėtu kam.
Susituokė. Visus metus žmonelė elgiasi nepriekaištingai, o pasibaigus metams prašo tos laisvos paros. Sugrįžusi vėl visus metus elgiasi nepriekaištingai. Tračiais metais, kaip bebūtų gerai, vyrui parūpo kur ji dingsta. Eilinį kartą išleido ir pasekė iš paskos.
Žmonelė nuėjo į mišką, pavirto gyvate ir šnypštė visą naktį. Po to parėjo į namus ir gyvatės kaip nebuvę. Ir vėl viskas gerai visus metus.
Pamaniau, gal būtų gerai tokia išeiginė para darbe. Išsišnypšti ir vėl viskas puiku. Negadintum nuotaikos nei sau nei kitiems. Juk kartą metuose vistiek pavirstame į gyvates....