kaip galima sumažinti buhalterinį prekių likutį?

Mažmeninės prekybos įmonę ruošiamės uždaryti, tačiau buhalterinis likutis yra didesnis , nei realus prekių, gal dėl neteingai buhalterės parinktos formulės, gal dar dėl ko nežinau, todėl teks mokėti labai didelį PVM. Ar yra galimybių per keletą mėnesių sumažinti tą likutį?
Būsiu labai dėkingas.

Auri, private pas mus tokie klausimai nesprendžiami.
Visų pirma, jūsų realus likutis gali neatitikti bu buhalteriniu dėl klaidų apskaitoje, dėl prekių pardavimo "juodai" (be kasos aparato), dėl vagysčių ar nesąžiningų pardavėjų, dėl neatidžiai priimtų į parduotuvę prekių. Priežąsčių gali būti daug ir įvairių. Paprasčiausiai, kol dar turite laiko, galite tai išlyginti. Nemokysiu čia, kaip tai daryti.
O uždarant (likviduojant) įmonę, tą PVM, kuriam padarėte atskaitą, reikės grąžinti - ne nuo prekių likučio su antkainiu, bet nuo savikainos.
Kiek laiko jūsų įmonė veikė? Už tą laikotarpį galima surašyti natūralios netekties aktą, prieš tai atlikus inventorizaciją ir nustačius tam tikrai sumai prekių trūkumą. Tos dalies prekių PVM atstatinėti nereikia. Visa kita teks grąžinti. Jokie dovanojimai čia nepadės, nes nuo dovanų sumokėsi dar ir GPM. O kol dar neužsidarėte, tiesiog atlik prekių perkainavimą ir nukainuok visas prekes iki savikainos - išvengsi mažesnio pardavimo PVM ir sumažinsi buhalterinį likutį (jei pasistengsi nepakliūti, prekiaudamas didesnėmis kainimis).
O gal kas galėtų daugiau paprotinti dėl PVM sumažinimo?

1. Jei prekės tinka, galima kažkiek permesti į veiklos sąnaudas.
2. Gal galima būtų motyvuoti praeitų metų pardavimų savikainos perskaičiavimą?..

Šis variantas čia negalimas. Tai yra mažmeninė prekybos įmonė - parduotuvė, prekės vienareikšmiškai pirktos perpardavimui ir nuo jų daryta PVM atskaita, ką reikia ir grąžinti nuo likučio.
Parduotuvė, kaip man rašė Auris, veikė 10 metų. Per juos nė karto nebuvo skaičiuojama netūrali netektis, todėl manau, kad tai bus tikrai nemaža suma nurašymui.
Į veiklos sąnaudas galima buvo per tiek metų taip pat kažkiek nurašinėti, jei buvo tam tinkamų prekių, bet dabar iš karto vienu kartu kažin kiek nenurašysi.
Taip kad nematau daugiau jokių normalių galimybių PVM sumažinimui.
Dažnai savininkai, norėdami išvengti didesnio PVM, ima prekes su sąskaitomis, atskaito PVM, tačiau vengia prekes pardavinėti per . Taip ir gaunasi kuriozinė situacija - buhalterinis prekių likutis kaupiasi ir atsiranda neatitikimas tarp jo ir realaus prekių likučio.
Gal kas turit daugiau kokių minčių šiuo klausimu? Prekių sugadinimas čia netinka - PVM vis tiek reikės grąžinti.

Perdaviau buhalteriai, kad reikia nurasyti natūralios netekties aktą, ji nuėjo į Ignalinos mokesčių inspekcija ir jai pasakė " jokie nuršymai negalimi", tai gal žinote kokiais įstatymais reikia remtis motyvuojant nurašymą?
Ar tas prekių nuršymas galimas tik už paskutinius metus ar už visą laiką, kurį veikė įmonė, bet nebuvo nuršinėjama.
Kuo rementis aš galiu nukainuoti, nes net neabejoju, jog mokesčiai vėl pasakis " negalimas joks nukainavimas " ?
Kuriozinė padėtis atsirado ne dėl nemušimo, bet per visą 10 metų jis niekados nebuvo derinamas su realiu likučiu, nes jį kažkaip pagal formules apskaičiuodavo. Buvo vagystės jos įformintos policijoje, bet jų taip pat mokesčių inspekcija neleido nurašyt, jos taip pat kabo.
Ačių visiems už pagalbą.

Tada aš dūra ir belieka nusišauti

Tai aišku, jeigu nuejo Į VMI ir paklausė: "Pas mus sandėlio likutis nesutinka su buhalteriniu, ar galima nurašyti".... Ka gi kitą galėjo atsakyti

hm........ Na taip nepasakė turbut, bet paklausė kaip apiformintį bent 1procentą nurašymų

23 straipsnis.Natūralios netekties nuostoliai
1. Natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.

2. Iš pajamų atskaitoma faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų.

Tai jeigu įstatyme yra parašyta, kad galima, jokie mokesčiai negali sakyti, kad negalima...tik apiforminti reikia gerai

Labai siūlau pasiskaityti 23 str. komentarą-tikrai galima, tik būtinai reikia inventorizacijos. Klausti VMI reikia mokėti-kaip suformuluosi klausimą-tokį gausi ir atsakymą. Prieš klausiant reikia pasiskaityti tą 23 str.-tada galima apsiginklavus žiniom ir vėl klausti.
Įsiskaitykit, kokia gali būti natūrali netektis, ar galit pritaikyti sau:
23 straipsnis. Natūralios netekties nuostoliai

1. Natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.

Komentaras

1. Vieneto faktiškai patirti natūralios netekties nuostoliai priskiriami prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, per mokestinį laikotarpį patirtų natūralios netekties nuostolių sumai taikomas ribojimas, nustatytas šio straipsnio 2 dalyje.
2. Natūralios netekties nuostoliais laikomi nuostoliai, susidarę dėl prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) nudžiūvimo, nugaravimo, išdulkėjimo, nubyrėjimo, sudužimo, išsilaistymo saugant, fasuojant, perpilant, vežant, kraunant, parduodant (ir dėl pirkėjų užmaršumo).
3. Pagal šios dalies nuostatas gamybos ir technologinių procesų metu susidarę produkcijos nuostoliai natūralios netekties nuostoliams nepriskiriami, t.y. tokie nuostoliai netapatinami su natūralios netekties nuostoliais ta prasme, kad jiems netaikomas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas natūralios netekties nuostolių ribojimas (iki 1 proc. vieneto pajamų), nustatant produkcijos išeigą. Žaliavų (medžiagų), sunaudotų gaminant produkciją, įsigijimo savikaina įeina į pagamintos produkcijos savikainą. Vienetai, atsižvelgdami į gamybos proceso ypatumus, patys nusistato gaminamos produkcijos išeigos (gamybinių atliekų) normas (išskyrus tuos atvejus, kai tokie normatyvai (išeiga) nustatyti teisės aktais). Gamybos nuostoliai (pvz., brokas, žaliavų, medžiagų gedimas) nei leidžiamiems, nei ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams nepriskiriami. Faktiškai patirti žaliavų (medžiagų) natūralios netekties nuostoliai, susidarę ne gamybos procese (pvz., žaliavų, medžiagų saugojimo metu), priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.
4. Prekių (produkcijos) trūkumas, susidaręs dėl pirkėjų užmaršumo prekių (produkcijos) pardavimo vietose (mažmeninės prekybos savitarnos salėse), gali būti priskiriamas natūralios netekties nuostoliams. Prekių (produkcijos) trūkumas, susidaręs dėl pirkėjų užmaršumo iš kitose vietose (pvz., iš parduotuvių sandėliuose ar kitose saugojimo vietose) ir dėl grobstymų, natūralios netekties nuostoliams nepriskiriamas.
5. Natūralios netekties nuostoliams nepriskiriami dėl prekių (produkcijos) gedimo (neįskaitant uogų, daržovių, vaisių, grybų) ar broko susidarę nuostoliai. Nuostoliai, susiję su prekių nekokybiškumu ar netinkamumu vartoti dėl realizacijos terminų pasibaigimo, nelaikomi natūralios netekties nuostoliais.
Natūralios netekties nuostoliams taip pat nepriskiriami nuostoliai, patirti dėl stichinių nelaimių.

2. Iš pajamų atskaitoma faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų.

Komentaras

1. Vienetai, apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali atskaityti tik faktiškai patirtų prekių (žaliavų, produkcijos) natūralios netekties nuostolių sumas, ne didesnes kaip 1 proc. visų (t.y. ir apmokestinamų, ir neapmokestinamų) pajamų. Faktiškai patirtos prekių (žaliavų, produkcijos) natūralios netekties nuostolių sumos, didesnės kaip 1 proc. visų pajamų, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
Suma, iki kurios šių nuostolių suma gali būti atskaityta iš pajamų, – 1 proc. pajamų - yra apskaičiuojama nuo metų pradžios didėjimo tvarka.
2. Prekių (produkcijos) natūralios netekties nuostoliai ribojamų dydžio leidžiamais atskaitymais pripažįstami tik tada, kai jie faktiškai patiriami, t.y. nustatomi kiekvienu atskiru atveju (pvz., prekybos salėje sudužo stiklainiai su konservuotais maisto produktais, suplyšo maišeliai su biriais maisto produktais, transportavimo metu prekės neteko svorio ir pan.), apskaičiuojami pagal specialias žinybines metodikas arba nustatomi jų inventorizavimo metu.
Atsargų inventorizavimas turi būti atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintomis Inventorizacijos tvarkos (Žin., 1999, Nr. 50 - 1622) nuostatomis, taip pat pagal atskirų veiklos sričių turto inventorizavimo specifinius reikalavimus, kuriuos nustato Vyriausybė ar ministerijos pagal jų reguliavimo sričiai priskiriamas ūkio šakas.
Inventorizavimo metu nustatytas sandėliuojamų prekių (produkcijos) trūkumas priskiriamas natūralios netekties nuostoliams, jei jis susidaro dėl nudžiūvimo, nugaravimo (t.y. susidaro trūkumas prekių, kurios dėl savo specifinių savybių (drėgmės išgaravimo, biologinių procesų - kvėpavimo, mikroorganizmų veiklos ir pan.) netenka svorio arba išdulka, išbyra ar sudūžta).
Atlikusi prekių (produkcijos) inventorizavimą jų saugojimo vietose ir nustačiusi trūkumų (faktiškus prekių likučius palyginusi su apskaitos duomenimis), inventorizacijos komisija turi nustatyti susidariusio trūkumo pobūdį: ar trūkumas susidarė dėl prekių (produkcijos) saugojimo natūralios netekties (pvz., svorio trūkumas dėl drėgmės išgaravimo), ar prekės sugedo, ar jų trūksta dėl kitų priežasčių. Galutinį sprendimą dėl inventorizavimo metu nustatyto prekių (produkcijos) trūkumo kompensavimo priima vieneto administracijos vadovas ar savininkas. Jeigu nustatoma, kad prekių ar produkcijos (kiekio, svorio) trūkumas susidarė dėl natūralios netekties nuostolių ir tai patvirtina vieneto administracijos vadovas (savininkas), tai prekių (produkcijos) trūkumo vertės suma gali būti priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.
Prekių (produkcijos) trūkumo dėl natūralios netekties nuostolių vertės suma ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriama prekių trūkumą nustačius kiekvienu atskiru atveju ar inventorizavimo metu, visais atvejais šį faktą įforminus juridinę galią turinčiu dokumentu (laisvos formos nurašymo aktu).

Nemanau, kad šiais metais galima tuos nuostolius nurašyti už visus praeitus 10 metų.

Kodėl?

Buvo daroma inventorizacija (turėjo būti daroma), rašoma ten - buhalteriniai likučiai - faktiniai likučiai. Tai tada trūkumas ir turėjo pasirodyti ir turėjo būti nurašytas.

Prekių (produkcijos) trūkumo dėl natūralios netekties nuostolių vertės suma ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriama prekių trūkumą nustačius kiekvienu atskiru atveju ar inventorizavimo metu, visais atvejais šį faktą įforminus juridinę galią turinčiu dokumentu (laisvos formos nurašymo aktu).
Čia mano samprotavimas, parduotuvėje nedirbau niekad .[b][/b]

Būtent, Emma. Inventorizacijos nedarytos, o jos IĮ ir nėra privalomos. Todėl reliai galima nurašyti nat. netektį už 10 metų.

Už 2003 m. tai be abejonių-galima. Dėl 10 metų-klausimas atviras. Jei niekada nebuvo atliekamos inventorizacijos ir nebuvo fiksuojami jokie trūkumai bei nepasinaudota natūralia netektimi-viską padaryti paskutiniais metais atrodys labai įtartina. Tikrai VMI gali kreivai pažiūrėti. Bet-jei atliekame inventorizaciją dabar, nustatome trūkumą, jis telpa į 1 proc.-galime nurašyti, apribojimų nematau. Kas ten žino, per kiek laiko trūkumas susidarė-per 1 metus, ar per 10. Štai per 1 metus nurašyti visų metų (kiekvienų metų po 1 proc.)-į leidžiamus atskaitymus tikrai nepavyks. Galima gal pasidaryti inventorizacijas ankstesnėm datom, užfiksuoti tuos trūkumus, pasirašyti kažkokius savininko sprendimus nurašyti į natūralią netektį (pasitikrinus pagal to meto įstatymus), o šiais metais atlikti koreguojančius įrašus (atseit praleidau ir per didelį pelną prisiskaičiavau) ir tikslinti keletos metų deklaracijas-tik man tokie dalykai nepatinka, nežinau-ar pavyks viską taip gerai sustyguoti ir ar nesukels įtarimų.

Dėl inventorizacijų-nedarytos buvo visai niekada (pagal tvarką IĮ jos neprivalomos). Nežinau nieko apie mažmeninę prekybą-ar nereglamentuoja kažkokie kiti įstatymai inventorizacijos atlikimo tvarkos (kokie šakiniai-ministeriniai)-kaip buvo aplamai nurašinėjama savikaina?

Neriboja jokie "šakiniai-ministeriniai". O savikaina nurašoma FIFO metodu pagal išvestą procentą. Bet kad negalima nurašyti už 10 metų - įrodykit, kodėl???

Būtent, kaip buvo nurašinėjama sąvikaina be inventorizacijos?
Taip, jei telpa į tą 1 procentą, tai gal ir ilgesnį laiką gali išsukti. Bet smarkiai abejoju, kad telpa.
Galima durneliais apsimesti ir sakyti, kad nurašėme iš pelno, o dabar sužinojome, kad galima buvo dėti į leidžiamus atskaitymus, bet ir tada reikia inventorizacijų už visus metus ir ŪOŽ turi matytis tie atskaitymai būtent iš pelno, padaryti būktai tada.

Aš tokią knygutę turiu apie parduotuvę, tai ten rašoma, kad inventorizacija daroma ir taip sužinoma kiek reikia prekių nurašyti. Likučiai pradžioje plius pirkta minus likutis pabaigoje lygu parduota.

Mergičkos, tikriausiai nesusiduriat su mažmenine prekyba, todėl geriau nieko nesakykit. Savikaina parduotuvėje - tai prekių pardavimas pirkimo kainomis. Atlikti kiekvieną mėnesį nurašymą nereikalinga inventorizacija - jau parašiau, kaip tai atliekama.
O dėl 10 metų - vis tiek NESUTINKU. Kodėl? Kokie motyvai???

Nesiginčiju, kiekvieną mėn. gal ir nereikia, bet kartą metuose? Niekaip nesuprantu kodėl tokia anarchija, kitur smaugia dėl varžtelio nurašyto ne per paslaugos kalkuliaciją, o čia daryk ką noriu?