Lliucija rašė:
Nereikia, jokia čia durnystė. Sakykim, vaikas į kunigus nuėjo. Giminės nepratęs, bet šeimai garbė. O šituo atveju vaikas į kitą orentaciją nuėjo. Giminės nepratęs(nekalbam apie įvaikinimus, surogatines motinas ir kita) ir šeimai jokios garbės. Vien tik kaifas.
Nei garbė, nei negarbė, nei šuniui ant uodegos, nei kažkoks "kaifas" (tarsi mes, tie "normalieji", visuomet kaifuojame nuo savo gyvenimų...) Tiesiog
gyvenimas. Ir tradicinės poros ne visuomet susilaukia palikuonių, jei ką.
Jei nepažinočiau tokių žmonių, gal tylėčiau. O kad "nuėjo" - kaip sakiau, nesąmonė. Tas, apie kurį kalbu, jam dabar apie 50 metų, nuo kūdikystės buvo ne toks, kaip kiti berniukai. Šeimoje augo du berniukai. Sovietmečiu, žinia, tokie dalykai neegzistavo. Jis čia jautėsi prastai, sukaustytas, nes suvokė, kad yra kitoks. Vėliau išvyko į Kanadą. Turi gerai apmokamą darbą, ilgametį partnerį, normaliai ir patogiai gyvena. Mama jį aplanko - ir grįžta laiminga, nes tas jos sūnus ten tikrai neblogai gyvena. Ir jiedu puikiai sutaria.
Kur kas liūdniau jai dėl kito sūnaus - paklydusio alkoholio liūne.