Naudingi patarimai

Labai teisingai pagalvojote. Padės tos žolelės, kuriomis tikėsite.
Jei ieškote tokios pagalbos, reiškia ne viskas prarasta. Ir ta suknista depresija paliks jus greičiau nei sniegas ištirps :)
To ir linkiu.
Ir atvažiuokit į susitikimą vasarą.
Po susitikimo suteikiama garantija metams: jokių depresijų iki kitų metų susitikimo :)
Čia aš rimtai.
Nes ten toks teigiamos energijos užtaisas, kad pusę metų gyveni praėjusiu susitikimu, o kitą pusę - ateinančiu.
Blogoms mintims nelieka vietos :)

Man atrodo, kad reikia nesėdėti pačiai su savimi ir savęs gailėtis. Reikia eiti, bendrauti, kalbėti. Neužsidaryti, netūnoti ir nežiūrėti į lubas stikliniu žvilgsniu.
Ir tą antidepresinę arbatėlę su kuo nors gurkšnoti. Gal net tylint. Bet su kuo nors.

Byla , atvažiuokite, mane pakrikštysit

Nea, mes ir ją pačią tada krikštysim.

jo jo pakrykštisim ir visos depresijos išgaruos

Vot gerai

Bylos sunkus atvejis, egzorcistą reiks kviesti

cha pernai negrus į baltuosius atvertem, ka mums cia reiškia velnius iš galvos išvaryti

pasitaupysiu ir kitamet atvarysiu ir aš krikštytis

Labutis.
Gal čia ne į temą, bet ....

Dabar galite skaityti EXPRESS KONTAKTĄ savo kompiuteryje!

Kitų metų gali ir nebūti.
Yra mintis susitikimus rengti ne kasmet.
O šis susitikimas jubiliejinis.
Taip kad, niekada nieko nereikia laukti.
Visada reikia viską daryti čia ir dabar.
Kas žino, tpfu tpfu tpfu, gal kas iš mūsų tų kitų metų ir nesulauksim. Naudokimės galimybe pasimatyti šiais metais :)

Na mintis ne kas met rengti susitikimus jau kaip ir nebe mintis, o įstatymas

Oba ! Kad netikiu nei Dievu nei Velniu, tai užsiknis tas egzorcistas su manim...

Svarbiausia kad balanso lygybe tikėtum

Va čia ir esmė. Per daug prisirinkau aš tų balansų. Neliko vietos nei sau, nei vaikams. Situacija absurdiška. Dirbi, dirbi, dirbi... Be jokių poilsio dienų. Nėra laiko kada pasigaminti naminio maisto. Jei gamini, tada keikiesi, kad vėl nespėsi kažkokios ataskaitos padaryti čia ir dabar. Vis reikia pinigų. O kada jų bus gana ? Tai va, jau gana. Depresija - ir visko pilnos akys.
Apsimažinus darbo, liktų laiko pasigaminti naminiam maistui. Pasivaikščiojimui po skudurynus, mezgimui ar knygos paskaitymui. Mažiau pusfabrikačių, mažiau lėkimo. Mažiau pinigų. Bet - mažiau ir išleisi. Ir išeina kad gaunasi tas pats. Iš to ką uždirbu - vis vien savo namų nenusipirksi, sveikatos nenusipirksi, o vaikams pinigų niekada nebus gana. Taigi- lai suaugęs vaikas stojasi ant savo kojyčių, lai mokosi užsidirbti o ne lakstyti laukais- jei spės viską suderinti-jos reikalas. O tada ir matysiu kas darosi su depresija. Ir dar reikia pakeisti vieną darbovietę kurioje dirbu pagal DS. Nes toliau dirbti su tokiais snobais paprasčiausiai neturiu sveikatos. Nes dabar buhalterė-sekretorė-personalo specialistė-juristė-apskaitininkė-marketingo darbuotoja-kasininkė viskas viename . Jei gaučiau atitinkamą darbo užmokestį - tada nieko prieš. O dabar .... Dabar - nafik ! Amen.

tarp kitko pusfabrikačiuose esantys konservantai įariama sukelia depresiją ar ją skatina

Ir nutukimą ir hormonų sutrikimus ir visa kita.

Dėl šviežio maisto. O gal yra galimybė, kad kas kitas gamintų. Pasiprašyti moteriškę kaimynystėje, turinčią laiko ir sugebančią skaniai gaminti. Susimokėti už paslaugą ir tiek.

Ir dar užsikrauti vieną papildomą darbą, kad būtų pinigų tai moteriškei susimokėti... Be to, rudenį turėsiu pirmokėlę...

Ar taip, ar taip moki pinigus. Ar už produktus ir pusfabrikačius, ar už paslaugą. Bet nebereikėtų sukti galvos dėl maisto. Aš labai mėgstu naminį maistą, bet gaminti tai labiau reikalo spaudžiama, tai man tokių minčių ir kyla. Kaip gerai būtų, kad galima būtų susitarti, užsisakyti, kad pagamintų be konservantų ir t.t.

O, kaip greit užaugote...