Linda6 rašė:
Oj, Mariska, kad dabar tu išgirstum to 70-mečio godas, apie sąnarių skausmus ir sužalotą vidinį gyvenimą, mokslo nepasiekiamumą ir sunkų, kartais vaiko protui nesuvokiamą darbą tapo invalidais, niekam nereikalingi, be ypatingos meilės savo tėvų namuose krūvoje vaikų užaugę ir paleisti į gyvenimą be skatiko kišenėje....ašaros jiems rieda net nemirksint raukšlėtais skruostais...taip nerašytum....
Gilios nuoskaudos taip įsirėžusios į sielą, kad niekas nepaguos..nei saldainis, nei šypsena...
Linda6, tie vaikai buvo mylimi savo tėvų ir įgyvenimą jie būdavo paleidžiami arba su pasoga arba su tėvų perduotomis žiniomis. Ir mokėjo jie viską.... ir dirbo... ir neraudojo, nė vienas. Dar dainas traukdavo, turėdami tik vienas išeiginęs kelnes ar vieną išeiginę suknelę. Ir kaip gerbdavo savo tėvus, kaip gerbdavo senolius.....
Nebuvo tos nuoskaudos, oi nebuvo, tiesiog nebuvo, kas įkalbėtų, jog jiems blogai. Dirbo tėvai, dirbo ir vaikai ir išgyveno.
P.S. taip buvo ir tų, kurie invalidais tapę tapdavo elgetomis ir su terbomis vaikščiodavo. Bet ar dabar pas mus ne kitaip?