Siūlau išlieti agresiją!

Pasakysiu negražiai, bet valkata ir yra valkata . Turiu 2 kačiukus, kurių mama veislinė, o tėvas iš gatvės priklydęs, protinguoliai, viską supranta, tik kalbėt nemoka . Priglaudėm priklydusią katę, kuri atsivedė irgi 2 kačiukus, visiški durniai, matyt jų protelis per trumpas ką nors suprast, tik pas mus lauke gyvena, tai tiek bėdos.

Tikrai taip. Ir kaip įdomiai auga. Kūnas auga, o galva tokia mažytė....

Vargšės katės
Jau tikrai geriau grąžinti į prieglaudą.

Vargšė kačių motina Elvusia su savo suvokimu. Nereikia veisti netikusių padarų. Ir gerai kalbėti kai yra nuosavas kiemas. Tai ne bute laikyti ir kęsti alergiją. Vien dėl vaiko. Vaikai šūdų nevalo ir plaukų nerankioja. Nereikėjo man kišti nagų kur nereikia. Pati kalta. Vis per tą norą, kad tik vaikas būtų patenkintas.

Elvusia tikrai neveisia.

Jei ta katė auginta, mylėta, tik "geradariams" šeimininkams nusibodusi ir išmesta į gatvę, viena kalba, bet jei kažkelinta valkataujančių, mušamų kačių karta tikrai nieko gero. Vienas katinėlis buvo susirgęs, sunkiai paeidamas į dėžutė lipo savo reikaliukus atlikt, o tie priglaustieji, atsiprašau už pasakymą, bet gali ir ant galvos užlipę apšikt . Ar aš beširdė ir kvaila ir nieko nesuprantu?

Tai ir nekankinkit tos katės su savo nestabilumu. Gaila gyvūno.
Jau geriau tegul gyvens prieglaudoje, bet niekas ten tos katės neuis ir nedubasins.
Gyvūnas jaučia tokį šeimininko nestabilumą: vieną dieną katė - dievas, kitą - erodas.
Beje, Elvusia ne kačių motina. Elvusia savo vaikų motina. O kates priglaudžia va tokių nestabilių išmestas.
Ir nereikia tik dabar čia įsižeisti. Katė nekalta dėl to, kad jums blogai....
Na, nemoku nutylėti.

Atsargiau su išsireiškimais. Suprantu kad netoli nuo Pravieniškių, bet vis tiek.... Tokia dama su tokiu žodynėliu.... Jūs su savo perdėtu gailesčiu, tik toleruojate kitų neatsakingą elgesį. Jūs nepadedate. Nors ir nekenkiate. Tik jūs pati nuo to jaučiatės gerai. Išaukštinate save ir esate tokia laiminga.... Kur gi jums nusileisti iki eilinių mirtingųjų, kurių nuotaikos kinta. Kurie ir juokiasi ir verkia. Ir klysta. Ir nebijo to pripažinti.
Jo... Geriau nesugalvosi. Katė šika kur papuola dėl šeimininko savijautos.... Viršūnė!

Elvusia skatina su gyvūnais elgtis atsakingai, niekada neskaičiau kad skatintų elgtis neatsakingai

Spalvos sutirštintos, bet tiesos tikrai yra:
www.lrytas.lt/lietuvos-diena/komentarai/kai-...

Išsiliekite, Byla, išsiliekite. Galite, kaip visada, išvadinti kokiais nors gražiais žodeliais. Man nekenkia Gal katę paliksite ramybėje.
Iki jūsų žodyno man dar toli, bet, ilgainiui, žmogus, visko išmoksti
Na, man, turbūt, labai pasisekė, nes mano augintiniai tokių kiaulysčių nekrečia.
Vienintelis Juozapas, radęs bet kokią maišiuką ar dėžutę, pričiurškia į ją. Taip jis išmokino mus tvarkos: jokių dėžučių ir maišelių, numestų bet kur.
Kol parėkausit, pasivaikščiosiu su šuniu

Skaičiau šitą Savukyno briedą. Yra Penktos kojos vadovo atsakymas į šią rašliavą.
Argumentuotas, ramus, išsamus.

Gyvūnas pats neateina nei į butą, nei į namą. Jį kažkas iš kažkur atsiveža arba atsineša. Jei žmogus atsivedęs gyvūną jo neprižiūri tai kaltas ne gyvūnas, o žmogus.

Byla, esu tokia pati mirtingoji. Ir verkiu, ir juokiuosi.
Bet ar jūs girdėjote, kad garsiai rėkčiau, jei katinas iškrėtė kiaulystę? Esu atsakinga už tuos, kurie apsigyveno su mumis. Ir, jei augintinis elgiasi nederamai, žiūriu, kur yra mano kaltė. Ko neišmokinau. O gal paspyriau, gal pastūmiau? Gyvūnai labai jaučia žmogaus nuotaikų kaitas.
Ir, jei mano bloga nuotaika, o būna visko, augintinių, tiesiog, neliečiu. Nebent patys ateina.
Todėl ir negaliu nutylėti.
Nereikia taip aštriai.

Tie gyvūnų "mylėtojai" užkniso negyvai , turiu kieme 4 šunis, bet mano tik 1, kiti trys kaip aš sakau "įvaikinti" ir vėl ryte mačiau prie stotelės šuo vaikščiojo, kažkam nereikalingu tapo.
Žinau, kad mane sulesit, bet kaime gyvūnų prieauglis buvo reguliuojamas natūraliu būdu ir tokio bardako nebuvo, būriai niekam nereikalingų gyvūnų nevaikščiojo.

Elvusia, aš pirma nepradedu. O jei prašotės, tai.... Visada prašom! Skolinga neliksiu.
O mūsų katė tikrai gyvena ramiai. Prižiūrėta. Ir niekas jos neterorizuoja. Ir neįkyri. Atrodo, normali katė. Gulėjo pusę dienos ramiai sau ant lovos šalia. Užėjo koks "bzikas", nulindo po vonia ir pridergė.... Vadinasi, jos elgesys neprognozuojamas. Ir reikia apsispręsti, ar laikyti tą gyvūną ir toliau ir kęsti visus to gyvūno darbelius, ar atsisveikinti su tuo gyvūnu. Kur nors kaime, manau kad ji gyventų visai neblogai.

Nuo tos dienos kai ji atsidūrė mūsų namuose, tikrai nuoširdžiai ja rūpinausi. Ir niekas jos nestumdo, neuja. Kaip tik mergaitės labai myli. O šiandien nič niekas jos neprilietė. Paglosčiau. Bet nebuvau nei pikta, nei suirzusi. Juk iš prieglaudos paimta dergė visur. Mokinomės naudotis dėžute. Išmoko.Bet užeina kartas nuo karto, ir pridergia.... O gal jai dėmesio stygius ? Gal ji taip stengiasi į save dėmesį atkreipti ?

Gali būti.

Jurgita Nenoriu šiandiena papasakojo apie savo katino keistenybes. Įdedu visą jos pasakojimą, jei kartais negalėtumete jo perskaityti facebooke'e

"19-inio KĘSTUČIO FETIŠAS „TAPKĖMS“. Jei kas dar nežinojo, Kęstutis yra mano „pasoginis“ katinas. Ne pirmosios jaunystės berniukas, jei „ono“ galima pavadinti berniuku. Jis, kaip ir kiekviena gyva būtybė ko nors bijo arba ko nors nemėgsta. Jis turi tris labai nemėgstamus dalykus „ant šio svieto“. Vienas gal ne toks jau ir dalykas, greičiau kažkada buvusi draugė, su kuria metams bėgant keliai išsiskyrė. Jis taip jos nekęsdavo, kad bėgdavo slėptis, kur tik papuola. Vėliau išlįsdavo ir prišlapindavo jai į batus. Todėl jai užsukus į svečius, visada turėdavau josios apavą slėpti (patikrinta buvo daug kartų; taip, taip IŠSKIRTINAI VISADA). Bet vieną kartą nusižengiau taisyklei. Per savo jubiliejų, ėmiau ir palikau jos batus kartu su dar 30 svečių. Tą kartą radome nebe vieną batą privarvintą jo auksinių sulčių, bet abu beveik sklidinai primyžtus (regis, savo kerštui – tik taip ir nežinau, už ką jis jai keršijo – turėjo laiko į valias). Žinoma, visiems buvo smagaus juoko, nes nė vieno likusio svečio batų jis tą kartą nepalietė (na, gal tik apuostė, kol rado reikalingą porą), išskyrus tą draugę. Kitų batų jis neliečia.

Antras dalykas, ko jis negali pakęsti – tai uždaryto klozeto dangčio. Jei yra moterų, kurios nežmoniškai piktinasi, tai aš atvirkščiai visų svečių prašau, kad klozeto dangčio neuždarytų, mat Kęstutis, kad ir kiek daug metų turėtų, vis tik neįgudo dar pats jo pasikelti. Beje, kaip ir nuleisti vandenį atlikus savo gamtinius reikalus. Be abejo, kai kurie žmonų ar draugių išmuštruoti vyrukai (dažnai ir mergaitės) užmiršta šį priesaką. Po trečio karto radusi uždarytą dangtį, perspėju svečius pasidėti batus į spintą ir gerai uždaryti jos duris, nes Kęstutis moka pykti ir parodyti, kad namuose tvarka turi būti. Vienas bičiulis iki šiol užmiršta palikti klozeto dangtį atvertą ir, žinoma, užmiršta pasidėti į spintą batus. Taip Kęstutis ir tas bičiulis ne vieną kartą yra abu susipykę.

Trečias dalykas, ko Kęstutis negali pakęsti yra pigios, nekokybiškos (taip sprendžiu, nes paprasčiausiai jų nemėgsta) guminės šliurės arba „tapkės“ guminiais padais. Visada galiu patikrinti gumos kokybę palikusi šliures ir katiną vienu du valandėlei ar net trumpiau. Bet vis tik jo fetišinis pomėgis „pamokyti“ gumines šliures ne visada lauktas ir tikėtas. Ypač kai sėdi prie kompiuterio ir intensyviai dirbi, o ant tavo kojų, apautų šliurėmis, įsijungia auksinio lietaus fontanėlis. Ką tik į šiukšlių dėžę išmečiau iš „Maximos“ pirktas šliures ir kažkodėl prisiminiau, kai Castellucci spektakliu pasipiktinusi Abramikienė pasiūlė kultūros ministrui Gelūnui prišlapinti į lėkštę. Sakyčiau katiniškas kerštas arba gebėjimas parodyti, kad nepatinka."

Jūs natūraliu būdu vadinate gyvų kačiukų ir šuniukų užkasimą?
Ar jau paaugusių pakorimą?
Ar laikymą prie grandinės su nušiurusia būda prie -25, kartą į savaitę šeriant? Nusibaigia pats, su laiku.....
Kuris iš šių būdų, pasakykite man yra tinkamesnis?
Tas šuo, apie kurį kalbate, turėjo, matyt, šeimininkus. Kurie jį, kaip pabodusią rankinę, išmetė?
Kuriuo natūraliu būdu, sakykite, tą šunį dabar sunaikinti?
O gal leisti jam gyventi?
Kas turi teisę nuspręsti tos gyvasties likimą?
Ar mes ir Dievo pareigas jau perimame?

Kasdien va skaitau tokias istorijas:
www.facebook.com/media/set/?set=a.4403329593728...
Ir niekaip nesuvokiu, iki kiek dar galima nužmogėti.....

aš aišku ne už tai kad naikinti gyvūnus, bet šalimais esamame sklype jau gyvena 8 katės ar katinai, negaliu pasakyti ir per žiemą atvažiuoja bobutė jas šerti, bet jos aišku neskiepytos ir negavusios jokių vaistų ir ką su jom daryti, nes pradeda landžioti pas mane po terasą, ko visai nepageidauju, kitais metais jų įtariu dar pasidaugins.