Nuklydote visai į lankas. Ką bendro turi karas ir ši diskusija? Kam reikia į čia velti karo siaubus, kurių nei vienas iš čia esančių neprisimename. Nes mes gimėme žymiai vėliau.
Vakar, sėdim poliklinikos registratūroje (dvi dienas praleidau poliklinikoje), o viena senyva moteris ir sako, : "aš jau nieko dabar nebesuprantu, buvau ir komjaunuolė, ir komjaunimo sekretorė, bet niekas manęs nesekė ar aš einu į bažnyčią, ir niekas pro langą nežiūrėjo ar aš švenčiu Kūčias, visa Lietuva šventė, o kodėl dabar tokias nesąmones kalba... jei kam pasakai, tuoj stengiasi užčiaupti. Juk ir mokykloje mokėmės tik gerbti vienas kitą, jei buvai komjaunuolis, vadinasi, tu gerai mokeisi, ir tavo pareiga padėti klasės draugui kuris mokosi silpniau..."
Aš tikiu šia moterimi. Nes prisimenu tą laikmetį. Tikrai neprisimenu pokario, nes manęs dar nebuvo. Nes aš jau gyvenau kai šalis buvo atstatyta. Kai žmonės dirbo ir turėjo darbo. Kai žmonės namus statėsi. Ir tikrai nebuvo tokio baubo, kokį dabar stengiamasi nupiešti kalbant apie anuos laikus.
Tad griebtis argumentų ir remtis Hitlerio ar Stalino valdymu, negaliu, nes tai mažų-mažiausiai kvaila. O Šindlerio sąrašą mačiau. Ir ką? Kietas ten buvo buhalteris - žydelis. Ir meno kūrinys, filmas, tai tik menininko subjektyviu suvokimu atpasakota tiesa. Realybėje turbūt buvo dar baisiau.
Ir kodėl visų diskusijų apie politiką finalas vienas ir tas pats: kas ne su manim - tas prieš mane?
Jei jau gyvenimas prives iki to kad teks emigruoti, tai emigruosiu į Rusiją. (Amdina22, galite būti rami).
O kad sulaukus 50-ties teks emigruoti kad užsidirbti senatvei ir pakasynoms, tai jau daugiau nei akivaizdu. Nedžiugina tokia perspektyva. Bet yra kaip yra.