Aš už viską, ką sužinojau apie buhalteiją, esu dėkinga vienai aukštesniosios dėstytojai (dabar tai vadinasi Kolegija). Ji tikrai nebuvo praktikė, bet pati daug nesuprasdama savo dalyko, kažkokiu būdu sugebėdavo mums pateikti esminę informaciją. Aš netgi dabar kartais pavartau buhalterijos sąsiuvinuką, kur viskas surašyta aiškiai, kas po ko, už ką ir kaip. Paskui dar mokiaus Žemkėj, ale pridėjus ranką prie širdies galiu atvirai prisipažinti, kad šitoj mokymo įstaigoj apie apskaitą nesužinojau nieko daugiau. O kiek vargo turėjau......bulvių laikymo sąlygas išlaikiau tik iš antro karto, su gyvulininkyste sekėsi irgi ne ką geriau.
Aukštesniojo turėjom ir dėstytoją praktikę - auditorę. Nei vienas iš 50 studentų (nei protingas, nei durnas) nesuprasdavom, apie ką ji kalba. Man atrodo, kad žmogus pats tuti jausti, ar sekasi dėstyti sklandžiai žodžiu tai, kas sukasi tavo galvelėje. Jeigu ne - tai gal geriau sėdėti buhalterio kėdėje ir tylėti, o ne eiti žinių skleist