Mano požiūriu, šių dviejų kategorijų niekaip negalima sulyginti, nes jei darbo užmokestis yra garantuotos pajamos (verslas gali ir juodai nesisekt, tačiau darbo sutartyje nurodytą algą bus privalu mokėti), tai dividendų tokiu atveju galima laukt metų metus... Ir tik pats žmogelis gali pasirinkt, kaip jam naudingiau.
Čia tolygu, kad VMI pareikalautų prekiaut vertybiniais popieriais, o ne dėt taupomąjį indėlį į banką
artas71 rašė: Klausimas : kaip jums atrodo žemiau aprašytas pelno didinimas (kad legalus - vienareikšmiškai) - tačiau ar tikrai akcininko dividendų apmokestinimas turi būti prilygintas samdomojo darbuotojo pajamų apmokestinimui?
Žinau ne vieną atvejį, kai akcininkas pasitraukia iš direktoriaus pareigų būtent dėl šios priežasties - kreivai-įtartino VMI žiūrėjimo. Direktoriumi tampa gabiausias arba giminaitis iš esamų darbuotojų rato su "adekvačiu atlyginimo lygiu".O akcininkas toliau tvarko reikalus - nuotoliniu būdu.
nauja.vmi.lt/lt/?itemId=10113162
"Dar viena bėda – skirtingi tarifai. Kai kurios pajamų rūšys apmokestinamos 15 procentų tarifu, ir dalis įmonių tuo mėgsta naudotis. Antai pastebime, kaip stambioje įmonėje direktorius dirba už minimalų ar vos 1 tūkst. atlygį, o metų gale jam išmokami didžiuliai dividendai. Lyg ir galima būtų sakyti, kad įstatymas leidžia mokėti vadovui nedidelę algą, mokėti dividendus, tačiau čia vėlgi iškyla
vadinamasis turinio viršenybės prieš formą principas. Taip, nedraudžiama mokėti dividendų, tačiau darbo pajamų, nuo kurių mokamas didesnis pajamų mokestis, negalima paversti dividendais. Tokiais atvejais mes žiūrime, kokius atlyginimus savo vadovams moka panašaus dydžio tos pačios šakos įmonės, ir taikome tam tikras priemones, kad darbo užmokestis vadovui pasiektų adekvatų lygį."