2011-09-15 18:43
edute
Labai džiaugiuosi mūsiškių šiandienine pergale. Kaip liūdna buvo matyti neperpildytą salę, per muziką vos ne vos tik besigirdinčius fanų giedamo himno žodžius ir labai labai liūdnus mūsų rinktinės vyrų veidus.
Kelialapis į olipiados atranką-geras laimėjimas. Aišku, norėjosi daugiau, bet norėt galima daug, bet reikia dar ir galėt.
Vakar iki gilių išnaktų užsiiminėjau bet kuo, kas nukreiptų mintis ir jausmus nuo to didelio skaudulio. Šiandien nuo pat ryto buvo ne ką geriau, todėl pabandžiau suvokti savo jausenas ir to priežastis.
Kodėl tiek daug liūdesio dėl "nelaimėto fantazuoto aukso"?
Skaudu kad pralošėm už save ne stipresnei komandai.
Kliuvo komentatorių nesibaigiantis pasipūteliškas komentavimas "pavargusių makedonų", tas begalinis įsitikinimas būsima mūsiškių pergale.
Komandos žaidėjai nebuvo nusiteikę žūtbūtinei kovai (kaip su Serbais ar Ispanais), jie buvo nusiteikę pergalei. O ir tie žaidėjų komentarai po varžybų: "Kovojome, tačiau nežaidėme taip, kaip galime žaisti...". Kodėl? Na, bet jie manau turėjo oij kokią bemiegę naktį ir jei kuris jautė, kad nekovojo taip, kaip turėjo ar galėjo, tai patys save ir "pagraužė".
Treneris po kažkurių varžybų yra sakęs spaudai:"nesu toks geras treneris, kad...". Ir tai visada kažkaip slaptai, bet jautėsi. Bet tikrai nekaltinu Kemzūros dėl nieko. Tiesiog jis nėra toks geras treneris (pvz.kaip Garastas ar Kazlauskas), kad priverstų komanda kautis taip, kaip reikia. Gomelskio komentarą neseniai skaičiau, kad jis nėra toks treneris, kuris ekstremaliomis paskutinėmis sekundėmis atliktų "nesuplanuotus keitimus" (o suplanuoti keitimai jau būna žinomi varžovams). Kartoju-Kemzūros niekuom nekaltinu. Jis padarė tiek, kiek galėjo, o stebuklas šį kartą nepavyko.
Ar tikejausi medalių po tokių prastų draugiškų varžybų prieš čempionatą? NE. Pradėjau to tikėtis dėl gerėjančio rinktinės žaidimo čempionato metu. Bet tai tik dėl to didelio noro, kad mes, kaip kad per daugiau nei 20 metų įpratome, vis kažką laimėtume ir, kad laimėtume, nes čempionatas vyksta pas mus.
Tiek kiek pasiekė mūsų rinktinės vyrai yra labai daug. Už tai juos be galo gerbiu ir myliu.
Nekaltinu nieko
Bet kaip liūdna dūšioj