begemots rašė:
odisejas rašė: 1. Jei nurašai po dviejų metų - turi apskaityti ilgalaikiame turte ir skaičiuoti nusidėvėjimą.
O jei rūbų kaina neviršija minimalios ilgalaikio turto vertės, tai kaip tada?
Tam yra apskaitos politika, kurioje neapibrėžtus klausimus gali išsitraktuoti kaip nori
Oi kaip greitai, bet kaip aptakiai pasakyta
begemots rašė:
angelka rašė: Visgi, pirmiausia reikėtų skirti dvi sąvokas - spec. rūbų nurašymas (t.y. fiziškas susidėvėjimas, sunešiojimas, nuplyšimas ir pan.) ir jų įsigijimo sąnaudų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams. Kažkada jau apie tai esame kalbėję, berods.
Aš, tarkim darau taip- turime spec. rūbų išdavimo korteles, kuriose rašome pirkimo datą, vertę, atidavimo naudoti datą ir nurašymo datą bei priežastį. Trumpalaikio turto atidavimo naudoti data pas mus yra pagrindas šio turto įsigijimo vertę priskirti leidžiamiems atskaitymams, bet tai nereiškia, kad rūbus mes nurašome. O nurašome tada, kada jie iš tiesų yra nebetinkami naudoti.
Kai sandėly guli, viskas OK... O kaip juos apskaitai, nuo išdavimo iki galutinio nudėvėjimo? Turtas pas atskaitingus asmenis? Kaip tai nesuprantu? Jei atiduodi naudoti, o nurašai tik kitais metais, tai kaip ir IT gaunasi
...
Jei juos
išdavei, tai ir nurašai įsigyjimo savikainą į sąnaudas, jei pirkai daugiau ar neišdavei, tai ir laikai 2 klasėje. Ir ilgalaikis turtas čia visai ne į temą. Nes pagal paties paaiškinimą, kad jei trumpalaikis turtas- iškart į sąnaudas, tai įmonėje neliktų nei prekių skirtų perparduoti, nei žaliavų ir komplektavimo gaminių ir kt., nes tai priskiriama trumpalaikiam turtui.