Pinigų skolinimas įmonėms

Pavyzdžiui yra tokia situacija:

Yra dvi įmonės tarpusavyje susijusios(susijusios įmonės). Viena įmonė turi apyvartinių lėšų, t.y. laisvų pinigų 1000000 litų. Kita įmonė neturi- 0 litų.
Ar galima kaip nors paskolinti kitai įmonei, o ji grąžintų ta patį mėnesį tuos pinigus? labdara kaip suprantu negalima....
Įmonės yra UAB.

Ką galite pasiūlyti?

Sudaryti ko nors pirkimo-pardavimo sutartį, pervesti avansą,
po mėn. raštiškai nutraukti sutartį, avansą grąžinti.

Nu tu artai71,auksinė galva Nuostabi mintis.

Šiaip kiek žinau,UAB-as UAB-ui gali skolinti pinigus.Tik turi būti kažkokios ten sutarties sąlygos,tipo kad skolintoja pati neturėtų skolintų lėšų,kad turėtų pelną,ar dar kažkas.

O kažin ar VMI nesusidomės kai peržiūrinės sutartis, jei taip yvyktų kelis kartus?

Įdomu ar kas nors pervedinėja avansą 1000000 litų? Ar VMI neprikibs?
Ar VMI negali tai paskui traktuoti kai suteikta paskola?

Ar VMI neprikibs prie sutarčių, kurios bus sudarytos fiktyviai?

Nu tu Modestai duodi.Tai gal neuždėsi ant sutarties rezoliucijos "Fiktyvi"

Ne nu žinoma neuždėsiu, bet VMI nėra durneliai, kad šiaip pinigai (milijonai) skraido iš vienos įmonės į kitą...

Kokia kitų nuomonė?

Taip, su milijonu sunkiau.Nebent įmonės, kuri turi 0 Lt. laisvų pinigų,
apyvartos leidžia teigti, kad tai įprasta operacija.Galima sudaryti
kelias sutartis kelių skirtingų paslaugų ar prekių pirkimui, išskaidant
milijoną (skirtingu laiku,skirtingu laiku ir nutraukti).O dėl pinigų skolinimo - jei UAB,gali reikėti akcininkų sutikimo , ir mano nuomone, tai "slidesnis" kelias.

Tas skolinimas tai man labai neaišku?

Ar išvis gali įmonės skolinti pinigus?
Juk tas paslaugas teikia bankai ir kiti fondai...
Gal išvis negalimas toks sandoris? Įdomu ką sako įstatymai?

Lygtais radau:

www3.lrs.lt/cgi-bin/getfmt?C1=w&C2=198758

16 straipsnis. Bendrovės teisės ir pareigos
1. Bendrovė gali sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus ir turėti kitų teisių bei pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
2. Bendrovė turi teisę skolinti ir skolintis pinigų. Bendrovė negali verstis kredito įstaigos veikla. Bendrovės fiziniams bei juridiniams asmenims paskolintų lėšų suma negali viršyti jos nuosavo kapitalo.
3. Bendrovė turi teisę įstatymų nustatytais būdais skolintis iš savo akcininkų tiek juridinių, tiek ir fizinių asmenų. Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turtą. Bendrovei skolinantis iš akcininko pagal paskolos sutartį, metinė paskolos palūkanų norma negali būti didesnė už praėjusį kalendorinį ketvirtį aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį, kurį „Valstybės žiniose“ skelbia Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
4. Bendrovė neturi teisės tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti avansu, duoti paskolą ar užtikrinti prievolių įvykdymą, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų.
5. Jei bendrovė yra per nustatytus terminus neatsiskaičiusi su kreditoriais ir bendras įsiskolinimas šiems kreditoriams yra didesnis kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, ji prieš investuodama turtą į kitą įmonę privalo gauti šių kreditorių raštišką sutikimą.

Vadinasi galima suteikti paskolą ne didesnę už nuosavą kapitalą su 0 procentų palūkanų. Ar taip?

O gal yra koks įstatymas kai yra susijusios įmonės? Gal taip daryti negalima?

Dėl susijusių asmenų:
yra apribojimų pelno mokesčio atžvilgiu.Tačiau dėl skolinimosi
negirdėjau.O tame pačiame AB įstatyme paskaityk apie administracijos
vadovą - kokius įgaliojimus turi direktorius ir ko jis be akcininkų daryti negali:

38 straipsnis. Administracijos vadovas ir administracija

.....

6. Valdyba priima:
1) sprendimus bendrovei tapti kitų įmonių steigėja, nare;
2) sprendimus perleisti, išnuomoti ar įkeisti didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį, taip pat laiduoti ar garantuoti kitų subjektų prievolių, didesnių kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymą;
3) sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo;

Dėl susijusių asmenų kai skolinami pinigai tarp UAB jokių apribojimų nėra. Tačiau skolinančios pinigus bendrovės įstatus pasiskaityčiau. Juose nurodyti vadovo įgaliojimai. Ypatingai svarbu tai kai akcininkų daugiau negu vienas. Žinoma, jeigu šį suma išsiskirs dydžiu iš bendrų jūsų pinigų srautų, ji visiems badys akis ir kiekvienas bandys išsiaiškinti jos kilmę. Daug priklauso ir nuo to, kur panaudos pinigus gavusioji įmonė, ar šie pinigai atneš ekonominę naudą ir dar krūvos klausimų į kuriuos ieškos atsakymų inspektoriai. Dabar priešpriešiniai VMI patikrinimai labai madingi.
Jeigu atsakymus turite ir ne nemirktelėjęs galėsi įtikinti, kad šie pinigai apskaityti ir panaudoti teisingai manyčiau tada galima ir mokėti avansu, ir suteikti paskola nuosavo kapitalo dydžiu ( turtas - įsipareigojimai). Avansas dabar grėsmingas tuo, kad negrąžinus jo per 12 men. yra didelė PVM apmokestinimo gresmė. Sutartys tiek dėl paskolos tiek dėl avanso turi būti labai aiškiai suformuluotos ir jose nurodyti terminai aiškiai apibrėžti.

Dėl paskolos, tai pradžiai siūlyčiau būtinai įstatus pasiskaityt, ten šiaip yra tam tikri apribojimai dėl skolinimų.

Ar gali įmonė skolintis iš savo darbuotoju ir mokėti jiem procentus?

susiduriau su situacija - šefas paklause ar galiu duoti firmai savo pinigu, kad procentus mokes ir viskas oficialiai, nedaeina - kaip tai atrodis buhalteriškai ir kokiu pagrindu jie viska daro

Ką reiškia "duoti" pinigų? Suteikti paskolą?
Visada prašom - rašot paskolos sutartį su sąlygom (terminai, procentėliai, paskirtis etc.), metams pasibaigus deklaruojat FR0711, ir no problems.

Taip, paskolinti, ar yra kokiu apribojimu prosentams? žado 12, o kaip jie bus apmokestimami? Ar liks man visi 12? "Bendrovė negali verstis kredito įstaigos veikla" tai ne bus kredito veikla?.

Čia naujas būdas kaip išmokėti DU be mokesčių?
Darbuotojas pasiskolina iš banko su 5 proc. - įmonei skolina su 12. Įmonė moka mažesnį DU, bet moka reguliariai palūkanas už paskolą.

Apmokestinimas ar priklauso, reikia žiūrėti pagal situaciją:
GPM 17 str:
Neapmokestinamos pajamos:

[quote:39596bc101]13) palūkanos, gautos už suteiktas paskolas (išskyrus paskolas, kurias vieneto dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jeigu už šias paskolas vienetas arba asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palūkanas, viršijančias tikrąją rinkos kainą), jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos;

Komentaras

1. Neapmokestinamos palūkanos, gautos už suteiktas paskolas, jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos.

Pavyzdys

Gyventojas (nesusijęs su kitu gyventoju darbo santykiais) 2003-01-01 paskolina kitam gyventojui 10 000 Lt su 5 proc. palūkanomis. 2004-01-03 paskola pradedama grąžinti, paskolos davėjas gauna 500 Lt pajamų (palūkanų). Pajamų mokesčio mokėti nereikia, nes paskola pradėta grąžinti po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos. (Dienos skaičiuojamos nuo paskolos raštelyje (ar kitame skolos dokumente) nurodytos pinigų perdavimo dienos).

2. Palūkanos, gautos už paskolas, kurias vieneto dalyvis (pvz., įmonės akcininkas) suteikia vienetui (pvz. įmonei) arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų, jei už šias paskolas vienetas arba asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palūkanas, neviršijančias tikrosios rinkos kainos, ir paskola bus pradėta grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos.
3.Vertinant palūkanų dydį, konstatuojama, kad palūkanų dydis neviršija tikrosios rinkos kainos, jeigu jis atitinka palūkanų dydį, dėl kurio būtų susitarę du tarpusavyje nepriklausomi subjektai, ketinantys sudaryti analogišką paskolos sutartį.
4. Lengvata netaikoma, jeigu pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Tikslinių teritorijų sąvoka bei tokių teritorijų sąrašas pateiktas 2 str. 21 dalies komentare.[/quote]

ačiu labai, reikia apgalvoti cituacija

Vat jeigu tokias aferas darys - jų problemos. Kodėl, Modestai, iškart apie fiti - miti?
Kas dėl DU - irgi darbuotojo bėdos, jei pasirašo tokiam sandėriui.