prosas rašė: Jolit rašė: Logiška, kad jie didėja - per tą laiką, chi chi kada "senmergiavau", aš daugiau pasiekiau, turėjau daugiau laiko mokslams, daugiau spėjau pasaulėlio pamatyti, ir šiaip visur sudalyvauti...
taip, kad vadinasi, ir tai antrai puselei galiu duoti daugiau, nei būčiau namuose sėdėjusi
, to pasekoje, ir aš iš tos antros puselės noriu gauti daugiau, nei prieš 10 metų būčiau norėjusi, ir noriu "stipresnio" už save...
Visiškai teisingai.
Tu daugiau pasiekei, daugiau išmokai, daugiau pamatei.
Ir tikrai tai antrai puselei gali daug duot.
Gali. Bet kažką praleidai.
Gali. Bet jau nenori nieko duoti.
Akcentai sukeliami į antrą sakinio pusę "noriu gauti daugiau".
Jau nenori varžyt savęs įsipareigojimais,
nenori prisiimt bendravimo atsakomybės.
Nors vienatvė kartais taip užpjauna, kad šuniu kaukti norisi.
Metai negailestingi.
Imančiųjų kiekis mažėja.
Žiūri - ir duot jau nėra kam.
Ir dar viena nelaiminga dūšelė užlinksta,
taip ir nepajutusi tikros artimo žmogaus meilės ir šilumos,
nepajutusi tikrų prisilietimų,
nepajutusi užuojautos ir supratimo, kai sunku.
Ir nebereikia niekam nei pasiekimų, nei mokslų, nei kelionių ...
Kažin, ar labai visa tai turi ištekėjusios anksti? Kažkaip tai labai daug skyrybų procedūrų aplinkui ir meilės mažai į santuoką "įšokusių" 20-ties... O ARTIMAS ŽMOGUS yra, bet kažkodėl dar visuomenėje tebevyrauja tokios etikėtes, nors ir turi draugą, bet neištekėjusi- vis tiek "senmergė"