Kovo 8-oji

Popierinius reikalus galima sutvarkyti bet kada, pirmiausia išprašyti iš namų aplinkos, kad neterštų šeimos vardo. Matyt, pas žmogų jokių vertybių.

O kas gali būti blogiau? Kas man būtų blogiau - aš žinau, bet dažniausiai KITOMS moterims tokių problemų po skyrybų neatsiranda:).
Aš - Nedažnas egzempliorius:).
Na, čia kiekvienas turi pats priimti sprendimą, patarinėti labai lengva, bet gyvensime vieni ne mes, aišku.

PATOGU - labai teisingas pastebėjimas.

Ja, pas tave jausmai visiškai susimaišę...
Kai man šlykštu aš apsivemiu..Sorry, kad taip negražiai išsireiškiau, bet penkis metus gyventi su šleikštuliu? Ryškiai kažko neatsirenki..

Apskritai gyvenime geriausia nesikišti i kitų dviejų žmonių tarpusavio santykius, bet jei žmonės gyvena kaip šuo su kate ir nieko nenusimato geriau, tai ar verta kažko laukti. Juk gyvenime buna, kad nepasiseka su vienu žmogumi, bet atrodo kad be jo negalėtum nė dienos, bet praeina kažkoks laiko tarpas ir žiūri, kad sutinki tikrai šaunu žmogų, kuris tave gerbia ir myli, priima tokią kokia esi. Taip kad, kas nerizikuoja, negeria šampano.

Gero nieko, o patogu tik jam nes is vienos puses yra mylimas o is kitos puses pavalges ir turi nemokama gyvenima. Man nieko patogaus ir nieko gero. Noriu kad iseitu, bet isvaryti piktuoju nesiryztu nes gaila vaiko.

Pačiai savęs negaila. O jei vaiką myli, tai ir tegu bendrauja toliau, bet kitomis aplinkybėmis.

O jausmu jokiu. Ir negyvenam kaip kate su suniu. Gyvenam labai ramiai ir kiti nieko nezino, viskas atrodo labai grazu. Mes niekada nesipykstame ir nesibarame. Mes is viso net mazai kalbames.
Labanaktis ir aciu kad pabuvote su manim.

Aš ir tai kalbėjau "pas mus viskas gerai..mes nesbaram, nesipykstam". O koks tikslas bartis ir pyktis su svetimu žmogumi?Juk vistiek niekas nesikeis..

Ne mums spręsti ir išspręsti... Gyvenimas mažytis, taip kad nėra ko varžytis... O gal reikia tą patį daryti? Na nežinau, nemanau, kad galima į visa tai ramiai žiūrėti, aš tai seniai už ... būčiau pakabinusi, ir telefonas į orą išlėkęs būtų. Žinoma kiekvienas elgiasi vis kitaip.

Jei dar ir PATOGU nėra, tai tada aš Jūsų nesuprantu. Susėskite ir išsiaiškinkite, vaikui nieko neatsitiks, patikėkite, matyti tai, ką jis mato DABAR kur kas blogiau, nei bendrauti su tėvu retkarčiais. Kiek tam vaikui metų? Jis jau pajėgus suprasti kas vyksta? Tai tegul tėvas jam ir paaiškina kodėl norite skirtis. Bet kokiu atveju manau, jog Jūs nebenorite su juo turėti jokių reikalų, net, jei jis pasakytų, kad NORI likti su Jumis, Jūs neapsidžiaugsite:(.
Tai tikrai šlykštu, kokie kvaili tie vyrai:(. Nėra nieko biauresnio už kvailą vyrą.
Pasiūlymas - pakalbėti su ta meiluže, tegul jinai jį pasiima, jisai, aišku, aiškina jai, kad negali Jūsų palikti, nes Jūs be jo pražūsite, numirsite iš sielvarto ir t.t.:). Tegul žino, kad jis pas ją neišeina ne dėl Jūsų:). Kai jinai pakels triukšmą, staigiai ponaitis apsispręs:).
Sėkmės, viskas bus gerai:).

Kai kuriems žmonėms reikia "spyrio į subinę", kad pradėtų už save kovoti.

Čia jau būtų visiškas savęs pažeminimas. Kalbėti su meiluže...savęs negerbti.
Vienintelė išeitis TV3 PAGALBA.

Na, jau ne, jau geriau meilužė, jinai irgi juk faktiiškai apgaudinėjama, suvieniji jėgas ir viena atsikrato, o kita gauna:), tik jinai gali ir nebenorėti sužinojusi, kad ją irgi 5 metus apgaudinėjo:).
Pažeminimas yra tada, kai prašai, kad paliktų jį ramybėje, paliktų jį TAU, o kai prašai, kad PASIIMTŲ, kad jis TOKS PRASTAS, jog tau ir nereikalingas, kad tu jo tiesiog niekaip negali atsikratyti, tai netgi labai ne pažeminimas:).

Prabilo vyras Proso pavidale:).

Na, nežinau. Man gaila visų: žmonos, vyro, meilužės. Dvasios ubagai - negerbiantys savęs ir aplinkinių, verčiantys vieni kitus kentėti, nemokantys būti laimingi ir suteikti laimės kitiems..savanaudžiai, egoistai..

Turiu pasakyti, jog visiškai sutinku su Jumis, niekada nebūna tik VIENAS kaltas dėl neištikimybės. Abu kalti, bet tam kitam nuo to nei kiek nelengviau.
Vis tik manau, jog reikėtų pasiaiškinti prieš nusidedant:), pasakyti: Mieloji, (mielasis), man kažko tai norisi nuotykių, ką darome:)?

Kokia laimė, kad Soffy neištekėjusi:), jaučiu niekada ir neištekės prisiskaičiusi tokių siaubiakų:).
Labanakt:).

Kai žmogus nori paguodos - reikia jam tai ir duoti, o ne mokyti, kaip spardyti užpakalį ar moralizuoti, koks jis pats yra iš kitos pusės.
Ne taip paprasta spirti į šikną žmogui, su kuriuo pragyveni eilę metų - net jei tarp vyro ir moters jau praktiškai nieko ir nebėra. Labai drąsus posakis - "vienatvė dviese". Bet kokia yra vienatvė vienam - tai gali pasakyti tik tai patyrę.

Vienatvė - kai nieko nelauki, kai jau nieko nesitiki...
Žmogau, privalai tikėti, privalai laukti... Negalima susitaikyti su viskuom ir priimti kaip savęs aukojimą. Jei negalima kitų pakeisti, reikia keisti save arba bent požiūrį į problemą. Pragyventi metai? Tai jau praeitis. Kokie buvo, tokie. Praeitis ne tavo galioj, nieko nepakeisi. Ateitis priklauso nuo tavęs. Kaip norėsi taip turėsi. Tik reikia labai norėti, kad galėtum turėti.