2005-02-07 11:09
Mergyte
2011-09-11 03-37
1.Turi būti direktoriaus įsakymas: paruošti pareiginius nuostatus.
2. Įsakymas patvirtinti konkrečius par.n.
3.Pareiginių nuostatų registracijos žurnalas.
4.Pareiginių nuostatų gale rašoma viena ar keleta, o gali būti ir keliolika eilučių : Su instrukcija susipažinau vardas, pavardė parašas, data.
5. Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registr. žurnal.
Pareigybinės instrukcijos(nuostatai) turi būti gana aiškios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. vasario 4 d. nutartyje (civ. byla 3K-3-78/2004) paliko galioti žemesnių teismų nutartis, kuriose buvo pasisakyta, kad darbdavys negalėjo taikyti griežčiausios nuobaudos – atleidimo iš darbo, nes darbo funkcijos pareigybinėje instrukcijoje buvo suformuluotos neaiškiai ir nekonkrečiai.
Kiekvienos įmonės veikla yra savita, todėl į pareiginius nuostatus reikėtų įtraukti tai, kas tai įmonei yra svarbu, pavyzdžiui, gali būti nurodoma, kad kambarinė gali pradėti tvarkyti kambarius tik nuo 9.00 valandos arba, kad viešbučio priėmime dirbantis darbuotojas niekada negali kalbėti pakeltu tonu su klientu, kad ir koks būtų kliento elgesys ir pan.
Įstatymai nenumato, kad darbuotojas su būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą, turi būti supažindintas pasirašytinai. Tačiau kilus ginčui, pareigą įrodyti, kad darbuotojas buvo supažindintas su savo pareigomis, teks darbdaviui. Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindu. Jeigu darbo santykiams tęsiantis yra pakeičiamos darbo tvarkos taisyklės, darbdavys turi pareigą supažindinti darbuotoją su tokiais pakeitimais.
Trečia, prieš paskirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Darbdavys savo rašte darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, bei protingą terminą pasiaiškinimui raštu pateikti, taip pat turėtų pasiūlyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės jo (darbuotojo) atžvilgiu taikymui.
Ketvirta, drausminės nuobaudos paskyrimas turi būti įformintas rašytiniu dokumentu ir darbuotojui turi būti apie tai pranešama pasirašytinai. Darbuotojo atsisakymas, vengimas būti supažindintam su įsakymu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir (arba) pasirašyti apie supažindinimą prilyginami tinkamam jo supažindinimui su paskirta drausmine nuobauda.
Penkta, drausminė nuobauda turi būti adekvati padarytam pažeidimui. Darbuotojui pavėlavus į darbą 20 minučių, atleidimas iš darbo gali būti per griežta nuobauda. Atkreiptinas dėmesys, kad drausminę nuobaudą darbuotojas gali apskųsti darbo ginčų komisijai arba, DK numatytais atvejais, teismui (kai darbo santykiai nutrūkę, nesudaryta darbo ginčų komisija ir kiti). Svarbu pabrėžti, kad darbuotojas gali apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą, o darbdavys tokios teisės neturi.
Nors šiandien daug diskutuojama, kad darbuotojo interesai yra aukščiau už darbdavio, tačiau kaip matote, įstatymai suteikia darbdaviui teisę ginti savo interesus. Kiekviena įmonė privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytų reikalavimų ir procedūros. Todėl, mano nuomone, įmonės turėtų įsivesti joms pritaikytą sistemą, kurioje personalo valdymas būtų suderintas su teisiniais reikalavimais ir įrodymų užtikrinimu.