Valdymo apskaitos profesija

To Oleg

O tai Jus kaip tik platinate verslo valdymo programą, tai tikriausiai teko diegti valdymo apskaitą įmonėse - tai ar apie diegimą bendrais bruožais ar galite papasakoti - nuo ko pradedate, kokie etapai - per kiek aplamai laiko galima įdiegti sistemą vidutinio dydžio įmonėje (apie 50 žmonių)?

Hmm..
Mano akim žiūrint - valdymo apskaita yra apskaita plačiąją prasme - į jos "tvarkymą" įtraukiamas beveik kiekvienas įmonės darbuotojas. Valdymo apskaita susideda iš finansų (buhalterio reikalas), pardavimai, logistika, planavimas, pirkimai - įtraukiami visi likę (daugiau - mažiau). Rimtesnis dalykas - šios apskaitos teikiama nauda. Ja jau naudojasi visi - pradedant darbininku, baigiant direktorium

Jeigu kalbeti TIK apie apskaita (buhalterine ir valdymo), tai nuo 2 men. iki 4 men. Priklauso nuo imones specifikos.
Zingsniai:
Metodikos sukurimas (dokumento, o ne programos)
Dokumentu apyvartos metodikos sukurimas (kas ka iveda, kas ka apdoroja, kaip ir t.t.)
Programos perprogramavimas (jei reikia)
Diegimas (apmokymai, duomenu ivedimas-importas)
Bandomoji eksploatacija
Pramonine eksploatacija

Buna, kad metodika egzistuoja, programos zimiai pertvarkiti nereikia. Tuomet greiciau. Ir pigiau, aisku . Jeigu metodika ruosia pati imone, o ne mes - terminai neprognozuojami, nes ne nuo musu priklauso.

Jei kalbeti apie verslo valdymo automatizacijos projekta (ne tik apskaita, bet ir verslo-procesu automatizacija) - projektas trunka apie metus. Etapai skirtingi, vidutiniskai apie 20 etapu. Apskaitos skyrius pradeda dirbti su programa (ne ivedineti duomenys ir mokytys, bet tvarkyti apskaita) kazkur po 1-2 menesiu, paskui pagal etapus pajungiami kiti skyriai.

To Oleg:

Dėkui

O kaip smulkiai nagrinėjate sąnaudas/išlaidas ir kokiais pjuviais apart atsakomybės centų?

Tai kad, turbut kad ir nieko. Juk atsakomybes centru galima pavadinti bet ka.

Pavyzdziui automobili ar marsruta transporto kompanijoje, statybos bara statybineje imoneje, gaminiu grupe gamybos imoneje. Kokius sugalvosi centrus, tokie ir bus.

O tai kokį dažniausia tenka taikyti išlaidų apskaitos metodą?

O ka jus vadinate islaidu apskaitos metudu?

Na iš teorijos, tai Direct-cost, ABC ir t.t. maržinis metodas...

Daznai imones naudoja keleta metodu.

Paprastai apskaitoje (buhalteriniame SP) naudoja drect-cost.

Valdymo apskaita, alokacija ir pan yra vykdoma kitame SP.

Gaminiu savikaina su paskirstitomis netiesioginemis sanaudomis yra parodoma specialiame OLAP kube. Kubas skirtas savikainos analizei ir su SP rysio neturi.

ABC naudoja, bet gana problematiskai.
Reikia fiksuoti kiekvieno proceso kastus. O priversti, tarkime, pardavimo vadybininka fiksuoti, pavyzdziui, derybu pagal tam tikra kliento uzsakyma laika nera lengva.

Kas yra maržinis metodas - nežinau
Gal as metoda ir zinau, bet nezinau, kad jis maržinis.
Kas tai yra?

Na aš čia išverčiau jau - bet rašoma maržinalnyj podhod, kiek aš suprantu - tai tas pats Direct-cost, bet priėjimas prie jo grindžiamas jau apskaičiuojant konkrečios operacijos pelningumą. nelabai aš jį supratau tiesa sakant - bet daug tenka matyti literatūroje.

Sveiki,

Gal karstais kas nors duos gerą mintį - įmonės viduje yra prekių transportavimas, t.y. keletą automobilių, kurie vežiuoja prekes ne tik iš tiekėjų, bet ir į kitus padalinius t.y. vidinis prekių judėjimas. Kaip galima būtų paskirstyti tas išlaidas t.y. pagal kokią bazę ir kaip tai organizuoti iš dokumentavimo pusės?

1 variantas: Transporto padalinis laikomas islaidu centru

Transporto padalinio islaidos skirstomos padaliniams-prekiu-gavejams. Baze gali buti laikoma padaliniui-gavejui pristatytu prekiu svoris. Arba atliktu reisu, kur figuruoja padalinis-gavejas, pravaziuoto atstumo suma.

Dokumentai - važtaraščiai ir vidiniai užsakymai (arba vidiniai perkelimo aktai).

2 variantas: Transporto padalinis laikomas pelno centru.

Tuomet islaidos nepaskirstomos pelno centrams. Laikoma, kad transporto padalinis teikia paslaugas kitiems padaliniams. Valdymo apskaitoje gali buti naudojami transporto paslaugu ikainiai arba procentas nuo savikainos.
Sis variantas man asmeniskai labiau patinka. Matosi transporto padalinio veiklos efektyvumas.


Savikainos paskirstymas prekems (valdymo apskaitoje)
1 etapas: Pridėtinės transporto padalinio sąnaudos paskirstomos reisams. Bazes gali buti ivairios (sunaudotas kuras, nuvaziotas atstumas, perveztas per men. svoris).

2 etapas: Reisu sanaudos skirstomos prekiu savikainai pagal prekiu svori.

P.S. pajamu-islaidu centru galima laikyti ir automobili. Tuomet netiesiogines sanaudos skirstamos automobiliams pagal per men. pravaziuota atstuma, per menesi perveztu prekiu svori arba per men. sunaudota kura. Pajamos gaunamos kaip aprasyta 2 variante.

P.P.S. Nesu finansistas, todel galejau parasyti ir kvailyste Nepykit.

To Oleg,

Ne visi finansistai šiaip turi tokių žinių - tai kas pyktis čia ne prie ko...

Didelis dėkui

Olegai, o gal truputį smulkia apie "Valdymo apskaitoje gali buti naudojami transporto paslaugu ikainiai arba procentas nuo savikainos. "Valdymo apskaitoje gali buti naudojami transporto paslaugu ikainiai arba procentas nuo savikainos. " Gal yra kažkokia tai metodika tų įkainių?

Na, paprastai nustatomas procentas nuo savikainos.

T.y. reiso savikaina*procentas = suma, kuria "turi sumoketi padalinis, kuriam suteiktos paslaudgos, transporto padaliniui" Aisku, sumoketi - kabutese, nes niekas niekam nieko nemoka.

Arba nustatoma, kad uz kiekviena kilometra/kilograma transporto padaliniui paslaugas gaves padalinys "sumoka" po XX litu.

Tarkime, transportuojame kazka padaliniui X. Transportavimo (reiso) savikaina = 100Lt. Transporto padalinio paslaugu antkainis - 10 proc.

Tuomet 110 Lt - Transporto padalinio pajamos
ir
110 Lt - padalinio-paslaugu-gavejo transportavimo sanaudos.

Transporto padalinio pajamos minus visos sanaudos = transporto padalinio pelnas-nuostolis. Aisku, cia supaprastinta schema. Istikruju pajamos ir sanaudos skaicuojamos pagal sanaudu straipsnius.

Transporto padalinis savo ruoztu gali "pirkti" kitu padaliniu paslaugas. Tarkime remonto padalinio paslaugas, arba apskaitos padalinio paslaugas, arba "valdybos" paslaugas.

Problemos atsiranda, kai per viena reisa reikia nuvezti prekes keliems padaliniams. Tuomet reikia ivedineti reiso marsruta. Prekiu svoris zinomas is vidinio perkelimo aktu.

Kaip metodika vadinasi - as nezinau.

Pas mus vat butent taip ir gaunasi, kai automobilis veža prekes į padalinius pakeliui t.y. reisas vienas aplink Lietuvos, tai manau, kad reikėtų tada rištis prie kilometražo ir tiesiog dauginti iš kilometro kainos.

Problematiška pas mus Vilniuje, nes mašina atveža prekes iš tiekėjo iki sandėlio, taip pat ir kiti judėjimai t.y. ir vairuotojo atlyginimas ir to automobilio remontas, tai kaip išdelioti tokias transportavimo sąnaudas t.y. pagal kokią bazę? Gal polygiai visiems? Iki šiol direktorius tai liepė daryti pagal padalinių apyvartą...Bet šioje vietoje niekaip negaliu sugalvoti kaip būti vis dėl to. O direktorius nori būtinai išdalinti tas išlaidas padaliniams.

Jeigu transporto padalinis - pelno centras, tuomet vairuotoju atliginima ir kt. sanaudas skirstyti nera prasmes. Kam? Transporto padalinys turi sanaudas ir pajams. Kam jas dar reisams skirti? Tik, jeigu norisi i prekiu valdymo savikaina imesti. Tuomet reikia galvoti.

Su rida suristi nepavyks. Ziurekite.

Automobilis vazuoja is centrinio sandeli i padalini A - 50 km o po to i padalini B - 70 km.

Uz kilometra - 10 litu.

Padalinis A "moka" 500 litu, padalinis B - 700 litu.

Kitas reisas:
Automobilis vazuoja is centro i padalini C - 100 km, o po to i padalini B - 120 km.

Padalinis B uz tas pacias paslaugas jau turi "moketi" 1200 litu.

Kodel? Kazkaip kvaila.

Manyciau, kad reikia nustatyti ikainius:
Kilogramo pervezymas:
i padalini A - 15 litu
i padalini B - 10 litu...
ir t.t.

Ikainiai skaicuojami priklausomai nuo atstumo tarp centro iki padalinio.
Tuomet transporto padalinis bus tiesiogiai suinteresuotas optimizuoti marsruta. Nes pajamos uz kilograma stabilios, o islaidas tegul mazina marsruto pagalba.

Tai kad netraktuojamas transportas kaip atskiras pelno padalinis. O kilometražas tiesiog skaičiuojamas taip:

Padarė ratą, viso pravažiavo 100 km. iki A pravažiavo 40 km, nuo A iki B 25 km, nuo B iki C 35 km. t.y. iki B gaunasi 25 be atvažiavimo iki A, nes iki A jau apmokėjo A centras.

Ir ratas nesikeicia? Visada A-B-C-D?