. Gerai, kad tik išnaras...dažniausiai einant miegoti, maniškei sunkiai sekasi iki lovos čiužinio prisikasti. Kad aš dar pinigus mokėčiau už tai, ko negaliu pakęsti -niekada. Aš geriau klykiu, ir pigiau atsieina, ir kartais padeda.

tikiuosi, kad kunigaikštytes pagalvėm apkamšysi.

Žiūrėjo į viską per rožinius akinius, bet deja, būna visko, net ir alga iki pensijos neužtikrinta. Daugelis dabar nori gyventi atskirai, to norėjome ir mes. Bet, kad be tėvų piniginės pragyventi iš savo darbo, beveik neįmanoma.

[quote="IlonaD"] Tik po krikštynų pyrago... Ten jau vaikui, kaip nieko ir nereikia. Paklausiau ką padovanojo, kadangi sidabro šaukštelį padovanojo eidami vaikėlio apžiūrėt, tai krikštynom padovanojo kryželį su labai, labai mažiuku deimantu. Kadangi daugelis dabar dovanoja tuos kryželius ir sidabrinius čiulptukus, man kažkaip gal gražiau atrodytų sidabrinė apyrankė. Galima ją išgraviruoti, per krikštynas pašventinti ir turėti. Tokią galima ir ypatingoms progoms užsidėti. Čia jeigu prisiminimui. O vaikui svarbiausia, iš patirties galiu pasakyti , visada turėti krikšto tėvą ir mamą. Visi gimtadieniai, visos šventės, rugsėjo pirmoji, negali būti pamiršti, bent telefoniniu skambučiu, jeigu to negali pažadėti, geriau tos pareigos nesiimti.

Bet įaiškink tu jiems, kad gražu ir tvarkinga. Jeigu mokykla negali priversti nešioti uniformų, geriau jas atšauktų, nes kai uniforma tampoma po kuprines, aš negaliu žiūrėt.

O tai pateikus, nebegalima nunešti popierinių, esant mažai žmonių? tik su el.parašu? Tada aš klystu

teikti vadas gali per banką arba priimti buhą su savo parašu.

Tai, kad lyja. Tai ką man einant namo lietsargio neimt?

Tu, ąuksas, padėjo

Graži ,negraži, gal žliba bet nematau gražių

Mano sūnaus, irgi bordinis, bet jums labiau pasisekė, nes mūsų gimnazijoje, į kai kurių dalykų pamokas pedagogai neįleidžia be švarkų. Čia taip pratinama prie tvarkos. Jis jau trečius metus tą švarką nešioja ant rankos pasikabinęs, nes tai uniforma.Kvailystė visiška.

Jūs juokaujat, pirmakursiai laksto su plieniniais žirgais ir jie tikri raiteliai, o jų tėveliai - "paklydusiosios metalinės avelės" , kurios blaškosi po Vilnių rugpjūčio 30-31d. Ir aš tokia jaučiuosi, nes į sostinę tenka tik kelis kartus per metus nuvykti. Dar dabar juokas ima, prisiminus pirmą dukros studentišką kelionę (kraustymą) į Vilnių. Paliepėm jai sudaryti maršrutą nuo įvažiavimo į Vilnių iki universiteto. Nuvykę sakom:" tai kur dabar ?....ir ji ištraukia mums reikalingo troleibuso maršrutą su nurodytais sustojimais...

Pradanginau juostą , kur reikia rašyti internetinį adresą. Kaip man ją ištraukti? Labai jos vėl norėčiau. Pas mane nuorodos -angliškos.

Kas čia keisto? dabar tik tokios įmonės ir teieško darbuotojų, nes normaliose įmonėse, kur verslai juda, darbuotojų kaitos kaip ir nebeliko. Pavartykit darbo pasiūlymus, pasirinkit dosje apie tas įmones, kurios skelbiasi siūlančios darbą, nenustebsit, kodėl iš ten žmonės išeina.

O ką tai reiškia
.[/quote]Tai iš tolesnių Lietuvos kampelių traukiantys ekipažai, prikrauti studentiškų smukmenėlių . Netikėtai atsiranda sankryža, netikėtai reikia suktis prie "sparnuotos degalinės", netikėtai reikia rikiuotis vis į kitą pusę, negu esi. . Ir iš vis nesuprantu, kodėl į ta pačią vietą Vilniuje, galima atvažiuoti vis kitais keliais. Nu mūsų kaime, keliai yra tik trys.

[quote="Lliucija"] Valdiškan darban 90 procentų (o gal ir daugiau) per blatą.[quote]
Į daugelį vietų priėmimas vyksta konkursine tvarka, prie pagrindinių kriterijų yra eilutė- ne mažesnė kaip 2 metų patirtis. Belieka patirties ieškoti tik privačiam sektoriuje.

Gal jums taip ir atrodo, bet man atrodo, kad normali mama, nori , kad jos vaikas turėtų viską, ir meilę ir samdytą repetitorių ir tuos pačius žieminius batus...Vien meile sotus nebūsi. Nemanau, kad ti ji reikalinga, kad vaiko akys šviestų. O ar šeimoje pakanka tik meilės? Aš manau, kad ne tik jos, reikia pilnaverčiui gyvenimui. Vieniems žmonėms reikia visko po truputį, kitiems- visko ir maximum. Laimės ir meilės formulė pas visus skirtinga.

Realybė ne visada tokia.

teisingai, jeigu "teisingi" tėvai, tipo normalūs, jei tėvai nenormalūs, šis teiginys netinka.

O kodėl taip kategoriškia, kad nemokės? Manau beveik pusė išsiskyrusių vengia juos mokėti, bet jie ir nemoka. Juk išskaičiuojam , mes, buhalteriai.

Kartais toks drąsumas gali daug kainuoti, jeigu už vyriausiąjį dėsi parašus, kur lieps direktorius.

Sutinku 100% yra pasileidusių ne tik vyrų, bet ir bobų

Juokingų darbų už dar juokingesnę algą galima rasti. Reikia ieškoti, bet kad surasit tokį darbą, kad galėt minimaliai pragyvent, turbūt neįmanoma. Aš apie tai, jeigu neturite patirties. Teko paskaitinėti skelbimus ir susidarė nuomonė, kad ne darbdavys, o tu turi mokėti pinigus, kad leidžia dirbti.

Ką jūs siūlot? Motinai eiti save parsidavinėti, kad senatvėj vaikas neliktų skolingas tėvui? Ar jūs bent įsivaizduojate , jei mama turi dvi dukras -merginas 16 ir 18 metų? Vien nupirkti žieminę avalynę, uniforminį švarką , duoti pietums ir kelionei-čia gi begalė pinigų. Ir kaip beskaičiuosi, kai tokia mama skaičiuoja "kapeikas' tas du ar trys šimtai tikrai nemažas pinigas. Aš už tai, kad tuos vyrukus, nusimetusius vaikų išlaikymo naštą ,prigriebti. Malonumus reikia derinti su atsakomybe. Pas mus nedaug darbų, kur moterys gali uždirbti tūkstančius, ir paleisti buvusius nuo visiškos atsakomybės.

Tegul sau kreipiasi, bet aš už tai, kad tėvai turi išlaikyti vaikus. Vaikams valgyti reikia šiandien, ir nereikia galvoti, kada kas ko išsireikalaus. Aišku, moterys kurios turi pinigų, manau jų nėra daug, gali to šimtuko ir nemelsti.

Nevėlu, juk čia tikslinat.

Tikrai neblogos, šiandien atsiuntė.

Vanduo geras, mano kolegė jau nepirmi metai iš ten bambaliukais vežasi. Patikrino, tikrai švarus ir geras vanduo. Tik nelaukit blogų orų, gali būti slidu lipant tom lentom, kad bėda kokia nenutiktų, nes ji sugebėjo ten "besikardama" ranką nusilaužt.

Juk ne mėnulyje gyvenate, rasit kitą darbą, kitą darbdavį. Svarbiausia, kad ne durna esate-patirtis, išsilavinimas, ko normaliam darbdaviui reikia.

Ar dabar jau Rugsėjo 1 šventės ceremonija perkeliama į miškus ?