Kokias knygas skaitot?

Labai rekomenduoju būtinai pasirūpink iš anksto tara vandeniui, nes tikrai paskui gailėsiesi, kad per mažą pasiėmei. Dar labai rekomenduoju iš anksto atsispausdinti informaciją su foto, tada kaip orientacininkas vaikštai ir su tokiu džiaugsmu atpažįsti tuos akmenis, tą APLINKĄ

Vanduo geras, mano kolegė jau nepirmi metai iš ten bambaliukais vežasi. Patikrino, tikrai švarus ir geras vanduo. Tik nelaukit blogų orų, gali būti slidu lipant tom lentom, kad bėda kokia nenutiktų, nes ji sugebėjo ten "besikardama" ranką nusilaužt.

va va nelaukit blogu oru - lyg su mano vyru kur nors galetum geru oru nuvaziuoti o vienai toki kelia su leliu vaziuoti kazkaip nesinori eh

Pritariu K.Juratei. Buvau ten gal kokius 5kartus. Išties kažkokia trauka yra ten sugrįžti.
www.sarmatija.lt/index.php/salia-istorijos

Būtinai paskaitysiu laisvalaikiu :) ačiū už nuorodą

www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-06-24-vytautas...
Labai šiltas straipsnis apie mamą ir sūnų.

Matai, Taly, ne visada kritikų išsakytos mintys sutampa su eilinio skaitytojo mintimis.
Juodasis obeliskas - labai rimta, stipri ir sunkiai suprantama knyga.
Žiauriai gera. Verčianti galvoti, keistis, mylėti....
Bet Trys draugai man patinka tuo, kad, skaitydama ją, visada pagalvoju: duok Dieve kiekvienam patirti tokį tikrų draugų atsidavimą, kokį patyrė šios knygos herojai.

Nekalbu apie Triumfo arką - man ji - dieviška.
Kažkas tokio.
Ir ekranizacija su Hopkinsu labai vykusi.

Tiesiog puikios knygos.

Ištrauka iš Triumfo arkos: (atsiprašau, kad be lietuvių kalbos).
Čia dukras kažkada surinko šį tekstą man.

Valandėlę ji gulėjo keistai alsuodama..
- keista, - pasake veliau labai tyliai. - keista... kad galima mirti... kai myli...
Ravikas pasilenke prie jos. Teliko tamsa ir veidas.
- as buvau negera... tau, - susnibzdejo ji.
-tu buvai mano gyvenimas..
- as galiu... noriu... mano rankos... nebegaliu... taves apkabinti....
Jis mate kaip ji isitempe, noredama pakelti rankas.
- tu mano glebyje, pasake jis, - o as tavo.
Akimirka ji liovesi alsavusi. Akis visiskai denge seselis. ji atsimerke. leliukes buvo labai dideles. Ravikas nezinojo, ar Zoana ji mato.
- Ti amo, -tare ji.
Ji prasneko savo vaikystes kalba. pernelyg pavargo kalbeti svetima. Ravikas paeme jos negyvas rankas. Kazkas jo viduje nutruko.
- tu prikelei mane gyvenimui, Zoana. as buvau tiktai akmuo. tu pazadinai mane gyvenimui..
- Mi ami?
migdomo vaiko klausimas. paskutinis nuovargis, gludis uz visu kitu nuovargiu.
- Zoana, - pasake Ravikas. - Zodis meile nera tam tinkamas. jis pernelyg siauraprasmis. jis tik dalele, tik lasas upeje, tik lapas ant medzio. Tai kur kas daugiau...
- Sono stata - sempre con te..
Ravikas laike jos rankas, kurios nebejuto jo ranku.
- Tu visada buvai su manimi, - pasake jis, nejucia prasnekdamas vokiskai. - Tu visada buvai su manim, ar tave mylejau ar nekenciau, ar dejausi tau abejingas - tai nieko nekeite, tu visada buvai su manimi ir visada manyje...
Juodu paprastai kalbedavosi skolinta kalba. Dabar, pirmakart, kiekvienas to nezinodemas, kalbejo savaja. zodziu barjerai nuvirto, jie suprato vienas kita geriau nei bet kada.
- Baciami...
Jis buciavo karstas sausas lupas.
- Tu visuomet buvai su manimi Zoana - visuomet...
- sono stata - perduta - senza di te...
- as buvau vienisesnis be taves. Tu buvai visa sviesa, saldumas, kartumas - tu mane supurtei, davei man save ir mane pati. Tu mane prikelei gyvenimui.
Kelias minutes Zoana gulejo visai ramiai. Ravikas stebejo ja. jos sanariai buvo sustinge, viskas negyva, tik akys dar gyveno, ir lupos alsavo, ir jis zinojo, kad raumenys kurie padeda kvepuoti dabar is leto paralyzuojami; ji beveik negalejo kalbeti, jau svogzde, griezdama dantimis, veidas persikreipe, ji grumesi. Gargaliavimas, duslus, siaubingas gargaliavimas; galiausiai issiverze riksmas:
- Ravikai! padek! padek! dabar!
svirksta jis turejo jau pasiruoses. greit ciupo ji ir suleido vaistus po oda. ji neturejo is leto kaninamai ilgai uzdusti, ikvepdama vis maziau ir maziau oro. neturejo beprasmiskai kenteti. jai pries akis tebuvo skausmas. gal istisas valandas...
jos akiu vokai suvirpejo. paskui Zoana nurimo. Lupos susiciaupe. Kvepavimas nutruko.
Ravikas atitrauke uzuolaidas, pakele zaliuzes. Paskui sugrizo prie lovos. Zoanos veidas buvo sustinges ir svetimas.

Taip....

Jau net nežinau kiek laiko mėginu perskaityti Dinos knygą.
Na, nelimpa, nesiskaito....
O Remarką galiu skaityti, nepriklausomai nuo to,ar šeima pamaitinta, ar namuose tvarka....
Būna taip - nelįskit į akis :))

Išsitrynė mano žinutė.
Dėl ekranizacijų. "Dangus neturi išrinktųjų" ekranizuotas. Vadinosi "Gyvenimas skolon", o lenktyninką Klerfė (tokia atrodo buvo jo pavardė, jei dar prisimenu) vaidino Al Pačino.

neišsitrynė, ji kitoje temoje "Akimirka"

Nu čia geras

ten apie literatūrą prakalbome, tai viskas natūraliai ir susidėliojo

... jeigu pasakyčiau "sunkiai suprantu" tai visai neįsižeisčiau ,jeigu tas kam tai sakau suprastų, kad nesupratau iš viso

O jei visai nuoširdžiai, tai galima sakyti: visai nesupratau tos knygos
Aš pavyzdžiui, "Stiklo karoliukų žaidimas" nesupratau, kiek kartų bandžiau, tiek nepavyko... manau, kad neperskaičiau. Nors čia iš kitos serijos

Taip aš nesupratau "Šimtas metų vienatvės".....
Ne dla srednix umov, taip sakant :)

Tada kaip? Išeitų drąsiai gali teigti, kad tau į rankas buvo patekusi "žiauriai gera" knyga.
Man gera knyga yra tokia, kurios turinį, nors ir istorinio materializmo laikais būčiau skaitęs, visvien nors ir per miglą bet prisimenu.
Remarkas tikriausiai man irgi matomai bus "žiauriai" geras buvęs. Tikrai žinau esu skaitęs, bet neprisimenu apie ką

va va dar "Rugiuose prie bedugnės" galvoju TOKIA klasika, visuose JAV filmuose cituoja, perskaitysiu, erudite tapsiu.... šnipštas, tik paimu į rankas ir miegu, o va jei knyga kabina....galiu nevalgius, negėrus, nemiegojus skaityti,kol pabaigsiu

nu tikrai jau.
tai kam iš viso skaityt, jeigu nesupranti, ką skaitai. ar dėl to, kad kiti skaitė, ar kad dabar "ant bangos" ir nesmagu pasirodyti nemadingai??? ale paklausk tų "madingųjų", ar jie suprato ką skaitė ar tik pliusiuką užsideda,kad va aš skaičiau (o iš tikrųjų tik viršelio spalvą ir apipavidalinimą įsimena, kad jeigukas paklaustų, žinotų kaip atrodo). O kai paklausi apie ką, tai gali pasakyti tik - nu žiauriai, žinok žiaaaauriai įdomi, nu nepapasakosi, reikia pačiam paskaityt".
(ką jau ten ir papasakosi, kad gi nieko nesupratai du lapus paskaitęs ir nutrenkei ).