Kokias knygas skaitot?

O aš - "Patriarcho ruduo" Sumalta viskas be tiesioginės kalbos, be dialogų - stilius kaip mūsų kai kurių forumiečių

Nu čia tik tavo protu taip išeina. Kartais reikia skaityti dėl savišvietos, dėl paties savęs, o ne dėl pliusiukų.
Mokykloj vadovėlius graužei tik dėl mados?
Aš va jau į žilę suaugau, o niekaip nedrįstu skaityt Nyčės. Ne dėl pliusiuko - tiesiog įdomu, kas per taip išgirtieji jo filosofavimai...

O aš "Mažajį princą" visi ne vaikystėje suprast pradėjau
Ir dabar galvoju, kad ta knyga suaugusiems.

nu tai aš ir neskaitau dėl pliusiuko - niekada.
Jeigu nesudomino, nesuprantu, miegas ima - vsio, kampan ir jokios savišvietos.

Loreta aplenkė mane :)))
Norėjau pasakyti tą patį.
O apie Remarko knygas, net su herojų vardais galiu ir naktį pažadinta papasakoti :)
Ir "Šimtas metų vienatvės", manau, bus suprasta. Tik reikia tam laiko.
Skaičiau ją seniai.
Reiktų pamėginti dabar. Manau brandus amžius, priduoda supratimo.

Dėl mados tokių knygų niekas neskaito.
Dėl mados skaitomos lengvo turinio, niekinės knygos, neturinčios išliekamosios vertės.

Aš skaitau ne dėl mados ir ne dėl erudicijos. o todėl, kad man skaitymo procesas patinka (tik ne seimo naktiniai darbai)
O knygos, kažkaip natūraliai man į rankas pakliūna, kai joms esu subrendusi, o jei dar nepasiruošusi jų turinio priimti, tada ir užmiegu... vadinasi reikia dar paaugti.
Rekomendacijų, man artimų žmonių, paisau ir dažniausiai nenuvilia

mums mokykloje literatūros mokytoja sakė, kad šią knygą reikia skaityti mažiausiai penkis kartus per gyvenimą ir kiekvieną kartą suprasi pagal savo suaugimą....
paauglystėje skaičiau, nes reikėjo
vaikams skaičiau, nes rado ir paprašė - paveiksliukai tiko,
neseniai skaičiau, nes norėjau pasitikrinti, kaip ją dabar suprantu
skaitysiu, kai anūkai atsiras
taip ir proanūkių sulauksiu

Va. Ir aš taip darau

Išliekamoji vertė ir brandus amžius...
Jeigu suprasti knygai reikia sulaukti tam tikro amžiaus, vadinasi jinai tik tam amžiui ir turi kokią tai vertę. Vadinasi jinai apie tai ką jisai pergyveno, pergyvena ir atpažįsta save ar toksai nori būti.
Kito amžiaus skaitytojui jinai tiktai "kainuoja"

Tavęs kartais neišgėrus - nesuprasi
Turbūt dar nepribrendau

viskas čia suprantama: kiekvienam - savo ir savu laiku

O aš skaitau. Va ir dabar, jau visi perskaitė turbūt, o aš vis dar Gedgaudo istoriją kankinu. Ne tai, kad nesuprantu, tik neįtikina jis manęs daugybėje vietų. O vis vien skaitau. Gal dėl pliusiuko, o gal kad manau jog privalau žinoti ir tokią versiją apie lietuvos praeitį. Ir šiaip labai imli esu visom rekomendacijom, dažniausiai renkuos knygas tik pagal jas. Dabar irgi užsukau pasicekavyt gal kas gerą knygą rekomenduoja. Neradau nieko naujo, bet jei jau Remarkas "ant bangos", tai aš būtinai kokios ekranizacijos paieškosiu šįvakar :)

Pažiūrėk Triumfo arką :)
Nu kaip man patinka šis filmas......
Tik būtinai su A. Hopkinsu.

tai kad ja reikejo skaityti kai kokia 13 metu buvo - tada gal ir irdomi buti - o dabar jau pavelavai

Jeigu nesat per senos tokiom knygoms, tai siūlau perskaityt Virpėjimą, knyga perskaitoma apytiksliai per 6 valandas:) Aš jau laukiu antros dalies:)

Yra tokia poezijos knygelė
"Viltys aplenkia mintis, Mintys aplenkia viltis"
ji išleista tik 40egz. tiražu, bet ją skaičiau BEGALĘ kartų, ir keli forumo dalyviai ją turi
mano pirmas prodiuserinis darbas :)

Remarkas numiręs seniai...jo nepaklausi jau, ką rašydamas mintyje turėjo...Džiaukis, kad aš kuo gyviausias ir šyvakar pedagogiškai nusiteikęs...
Gerai Elste sako...savo laiku
Klasika... yra meistriškai raštu pavaizduoti buvę žmogaus psichologiniai ar fiziniai išgyvenimai. Brandus žmogus skaitydamas tai atpažįsta(ale ve tikrai taip būna) jeigu labai brandus (ale ve...buvo)...jam tai priminimas to kas buvo malonaus ar nemalonaus. Todėl tokia knyga išliekamąją vertę ir turi tik nuo žmogaus brandaus amžiaus iki jo mirties. Jaunas maksimalistas skaitydamas "išliekamąją vertę" turinčią knygą galėtų pasimokyti kaip bus...bet jis tuo paprasčiausiai netiki....Galvoja "tai čia tik tam durneliui taip buvo" man taip nebus Perskaito prisiversdamas ir tiek...jisai tą "romaną" dar turi pergyventi, kad suprast. Jam dabar įdomiau skaityti "apie piratus".
Mane prajuokino klausimas kurios knygos svarbesnės...ar įdomios "nuo"Vištytė ir gaidelis"... iki brandaus amžiaus" ar tos apie jaunystę... kurios įdomu "nuo brandaus amžiaus iki ...."

Daug knygų, kurių neskaito,
Remarkas fronte braido,
Nes vakaruose Landsbergis gyvena,
Jis primena man knygą seną...
O Lietuvėlėj frontą laiko,
Tie kas taxe kasnaktį kabo
Negaili laiko- vaiko paiko,
Nebijo mokesčių jie stabo...



čia mano vyro ekspromtas prie Grand Cavalier

Na džiaugiuosi gi, džiaugiuosi.
Bet su kai kuriomis tavo mintimis nesutinku :)
Ta branda, tie išgyvenimai skirtingiems žmonėms pasiekiami labai skirtingais gyvenimo tarpsniais.
Vienas ir pensijos sulaukęs skaitys brolių Grimų pasakas ne anūkams. O sau.
Kitas gi dar vidurinėje skaitys filosofinę literatūrą, ar tą patį Remarką.
Ir pripažinkim, kad ne veltui tos knygos patampa klasika...
Jas skaito labai įvairaus amžiaus ir brandos žmonės.
Tos knygos, kurios būna "ant bangos" taip sakant, taip ir lieka dugne, tai bangai nuslūgus....
Va tokias knygas gal ir skaito dėl mados. Nes visur apie jas tik ir šnekama.

Kai skaičiau John Irving "Malda už Oveną Minį" tai galvojau , kad vaikams neduosiu, bet dabar manau, kad būtų sveika, nes mūsų šiltnaminiams vaikams reikia sukrėtimų