Kokias knygas skaitot?

Būtina :)
Mano dukra liepė šią knygą man perskaityti. Ją sužavėjo :)
Deja..... neskaičiau dar :)

šiaip jai REKOMENDUOJU, ir išvis - pradėk vaikų klausyti

Aš jų ir klausau.
Bet tiek perskaityt knygų, kiek liepia dukra, fiziškai esu nepajėgi.
Ji knygas ryja, perka naujas, perskaitytas tįsia man ir liepia skaityti.
Na, perskaičiau kelias jos jau skaitytas. Nes gi jai reikia pradiskutuoti paskui apie tai :)))
Todėl ir sakau - na, skaitau dabar aš tą Dinos knygą ir nesižaviu ja.
O dukra vis klausia: na? kaip? a? gera?
Kokia bus sekanti knyga?
O aš dar ir pamegzti noriu, ir forume pablevyzgoti.
Šiaip dar ir dirbu, jei ką

žinai kaip tarybiniais laikais sakydavo:
JEI DARBAS TRUKDO GERTI, TAI REIKIA MESTI TOKĮ DARBĄ...
galėtume perfrazuoti
kai man į rankas pakliuvo Megre apie Anastasiją "Skambantys Rusijos kedrai" visa serija, tol nenurimau kol neperskaičiau, nors apie knygas buvau girdėjusi jau senai, bet tik prisilietusi - suvokiau jas. Dabar su nekantrumu laukiu galutinės 9 knygos.

ir kas toje Anastasijoje tokio nuostabaus? nes mane kaip tik tas jos popsiskumas atbaido - labai jau daug kas ja skaito o ir virselis kazkaip nerimtai atrodo net nezinau apie ka ji bet skamba kaip eilinis meiles romanas

Tu čia tiksliai dėl "Grimų"...jie tinka visiems, ne taip kaip tos "žiauriai"

Ištrauką iš Triumfo arkos tu įdėjai, ar norėjai parodyti kas dukrai toje knygoje pasirodė svarbiausia...???
Man ten ta ištrauka, kaip čia pasakius neįžeidžiai...skaitai ir kaip seilė pieno atsigėrus...tįsta tįsta ir nuspjauti neina.
Keturiolikmetei, kuriai kavalierius ką tik pasakė, kad daugiau su ja nedraugaus vaizduotės sužadinimui. Guli ji visa tokia nelaiminga... mirti ruošiasi...o jisai šalia sukniubęs atleidimo prašo
Man kaip Aradijai - popsas... per tragiška todėl ir per saldu.
Kiek dar turiu tam nokti, jei jau prisirpęs ir krist laikas ???
Beje aš čia tik apie tą citatą...knyga gal ir visai nieko, gal ir patiktų dabar, jeigu skaityti pakartotinai, atsižvelgiant į Jūratės mokytojos patarimus. Gal antrą kart skaitant , kai jau laikas skaityti ketvirtą ir viską kas tarp eilučių parašyta sugebėčiau perskaityti

Apie tai ką skaityti, o ko ne.
Išminčių nuomone... "neverta net į rankas imti knygos, jeigu jai nėra šimto metų"

Ištrauką įdėjau, nes man ji svarbiausia, ne dukrai.
Ir nėr čia ko mums diskutuoti šiuo klausimu.
Bendros nuomonės vistiek neprieisim.
Todėl aš daugiau nesivelsiu į pokalbį :)

Taigi Samajana buvo įdėjęs labai gerą nuorodą apie skirtingą vyrų ir moterų mąstymą. Skirtingais pusrutuliais. Todėl galima tik diskutuoti, bet susitarti ir vienodai mąstyti - niekaip. Tai va. Pasikalbi ir pasilieki kiekvienas prie savo nuomonės. Viskas gerai. . Tik šeimoj sunkiau, nes visada norisi kad kitas mąstytų taip kaip mąstau aš.

Atsiprašau, Elvusia
Užpuoliau, kaip "pelėda kikilį", ir nesuprantu kada baigti.
Tas "pelėda kikilį" ne pats sugalvojau, o pasiskolinau iš kažkokios tai knygos...Gali supeikti irgi. Paskaičius, kad tu su manim nedraugausi, visas mano žiaurumas akyse atsistojo. Plasnoju aš didžiuliais sparnais virš tavęs taip plas plast...o tu sprunki į žolyną po lapais slėptis
Taika. Aš
Norėdamas išpirkti kaltę einu ieškoti romano, to kur nesupratai, "Šimto metų vienatvės" rodos, ir iki savaitgalio perskaitau. Paskiau kai jau tik tu užsiminsi apie Remarką...o pastebėjau tai įvyksta periodiškai, kai tik ple ple apie ką ten išskaitei savo dešiniuoju pusrutuliu...aš iškart ir papildau ....kas liko už tavo akiračio zonos...kas perskaitoma ir suprantama tik kairiuoju .
Sutarta?

Iš visko ką skaičiau per savo sąmoningą ir nesąmoningą gyvenimą, mano širdžiai mieliausia Remarko kūryba. Todėl norom, ar nenorom, aš ir kalbu apie jį.
O skaičiau Remarką, nesumelavus, gal prieš 10-15 metų.
Skaityk Samajana, ką tik tavo širdelė geidžia :) Tikrai nebūtina tau tos vienatvės perskaityti :))
Turiu tą knygą. Nedrįstu paimti į rankas.
Nors, ko gero, visai kitaip skaitytųsi, nei kažkada, kai buvau ne tik graži, bet ir jauna :))))))
Kiekvienas perskaitytą knygą suprantame kitaip. Juk kiekvieno vertinimo kriterijai skirtingi.
Aš, pavyzdžiui, neskaitau jokių istorinių knygų, ar taip vadinamų kostiuminių dramų.
Man jų nereikia. Kol kas.
Ir detektyvus tik kelis perskaičiau.
Kas žino, gal po keletos metų ryte jas ryte rysiu :))

Man reikia knygų apie meilę. Bet nebanalių.
Būtent Remarko kūryboje mintys apie meilę artimiausios mano sielai :)

Juk žinai, kad aš nepykstu. Pykčiau, jei įžeidinėtum :)
Kiekvienas turim savo nuomonę ir ją vienaip, ar kitaip, išsakome :)

Sutinku, kad popierius ir viršelis neatrodo rimtai, bet turinys...verčiantis susimąstyti, pažiūrėti kitu kampu, meilės romanu ten net nekvepia
Kai kurias vietas iš šių knygų aš skaičiau garsiai savo sūnums.... ir jie susikaupę klausė, nors turėjo galimybę ir neklausytis
Pirmoji knyga sunkoka, bet jos neperskaičius sunku bus suvokti kitas. Man apie ją mama pasakojo nuo pirmosios knygos pasirodymo, bet aš vis skaičiau kitas.... bet atėjo diena... aš atėjau pas mamą ir ji su šypsena, man jas visas 8 davė už ką aš esu labai dėkinga
Beje labai rekomenduoju skaityti orginalo kalba, nors vertėjams pretenzijų neturiu, bet kai rusiškai skaičiau, net šiurpas per odą eina- kalba nepaprastai turtinga.

na jau ne rusiskai uz nieka neskaitysiu jau ko jau ko, bet lauzyti savo vargse galvele skaitant rusiskai - nea, pernelyg sudetinga skaityti - kad paskui dar suvoktum ka skaitai tad pasikliausiu vertejais ir esant progai pameginsiu ir as ja paskaityti, kazkada esu ja pemusi i rankas- drauges tevas skaite (kas man buvo neitiketina - vyrai knygas skaito ) bet kazkaip nesuzavejo, nes matyt tuo gyvenimo periodu labiau Selinzeris su savo rugiais prie bedugnes buvo aktualesnis

Paskutinė knyga kurią perskaičiau su malonumu buvo ši :
www.tytoalba.lt/lt/index.php?option=com_conten...
Dabar dažnai stebiu žmones ir lyginu su šios knygos pagrindinio herojaus Džou gyvenimu. Kiek daug tokių Džou aplinkui ...
O iš Remarko kūrybos, nesupratau "Gema" romano, gal reikėtų paskaityti dabar, praėjus kone 10 metų nuo pirmojo bandymo.

Nepamenu ar kada skaičiau "eilinį meilės romaną" įdedu trumpą ištrauką iš 6-osios knygos" Giminės knyga". Tai 5-kerių metų sūnaus, užaugusio taigoje, ir tėvo, gyvenančio atskirai Maskvoje, pokalbis apie sūnaus Vladimiro ateities planus ir gyvenimo prasmę:
"-Volodia, kokią veiklą tu laikytum svarbiausia, kai užaugsi?
-Mama Anastasija sakė man, kad visų pirma, visų svarbiausia, kai užaugsiu...... Man būtina padaryti laimingą vieną mergaitę - Visatą.
-Ką tokią? Kokią? Visatą ar mergaitę?
-Kiekviena mergaitė, gyvenanti Žemėje, tai tarytum Visata. Iš pradžių aš to nesupratau.
Paskui skaičiau, skaičiau knygą, ir man pasidarė aišku. Kiekviena mergaitė panaši į Visatą. Kiekviena mergaitė turi visas Visatoje esančias energijas. Mergaitės-Visatos turi būti laimingos. Ir aš būtinai turiu padaryti laimingą vieną iš jų.
-Ir kaip tu ketini įgyvendinti tą savo sumanymą, kai užaugsi?
-Aš nueisiu ten, kur gyvena daug žmonių, ir ją surasiu.
-Ką?
-Mergaitę.
-Žinoma, ji bus nepaprastai graži?
-Tikriausia. O gal ji bus šiek tiek liūdna, ir ne visi žmonės manys, kad ji graži. Gal ji sirgs. Ten, kur tu gyveni, tėti, daug žmonių serga dėl neįmanomų gyvenimo sąlygų.
-O kam tau ne pati gražiausia ir nelabai sveika mergaitė?
-Taigi aš, tėti, ir turiu savo Mergaitę -Visatą padaryti pačią gražiausią, sveikiausią ir laimingiausią.
-O kas gi, tavo manymu, padaro žmogų laimingą?
-Erdvė, kurią jis pats susikuria."

šitą knygą skaičiau kažkada jau senokai, atsimenu kad patiko, bet gal reiktų pakartotinai perskaityt

Geriausia knyga K.Markso "Kapitalas".
Ir tik nestipriai jai nusileidžia Civilinis kodeksas...

O kaip baudžiamasis? neteko susipažinti? neblogas taip pat.

"Pajamų natūra apmokestinimo ypatumai" irgi neblogas skaitinys po pietų pertraukos, o namie kitokias knygas geriau skaityti

man tai šito autoriaus iš tos serijos labiausiai Darbo patiko skaičiau kelis kartus ir vis atsiskaityt negaliu, vis kažką naujo atrandu

Jūs mane gąsdinat
Skaitykit meilės romanus, detektyvus - galvą pravėdinsit