Šeima, vaikai

Tai ir leisk, bet pinigų daug neduok.Išsišiks ir pradės galvoti kitaip.Tegul bando.

Bet tai juk nieko blogo tame, kad nori gyventi savarankiškai Juk mes visi jauni norėjom būti savarankiški ir dideli... Tik dabartinėje situacijoje tai padaryti yra pernelyg sudėtinga jauniem žmonėm (ir ne tik). Todėl ir veržiasi, ieško kur būtų galima įsikibti, įsitvirtinti ir t.t. Kol pati patyrimo neįgys, tol ir nesupras to skonio. O kai pabandys ir susikalbėti eis

Tai ir pabande. Susirado darba, pradejo planuoti savo gyvenima kaip mokinsis ir vakare dirbs...zinot dziaugiausi kad mastymas neblogas ir tikrai viska pati sugebes kol viena diena....nepaskambino is darbovietes ir pranese kad deja bet darbo sutartis nutraukiama....merginai sokas...na ir prasidejo.....is dalies suprantu viens ir tavo svajones suniui ant uodegos, bet kiek galima depresuoti ir gadinti visiems nervus....
i kalbas neina, susigadino santykius akimirksiu su visais artimais zmonemis...zodziu pakeite zmogu kazkas....

galima kiek tiksliau: kokiais laikais jauniems buvo lengviau? kada mamos ramiai iš namų vaikus išleido? kur galima įgyti patyrimo, ne kaip klaidų bandymų būdu?
maniškiui tik ką 16 suėjo mažiukui :) o susikalbėti jau neina, sakau paauglys esi , ežiukas, o jis man: mama, pabrėžti žmogaus amžių yra įžeidimas, ar tau patiktų jei viešumoj sakyčiau "senutė" ar pagyvenusi moteriškė... "
susimasčiau, kaip aš su sūnumi kalbu taip ir jis man atsako mokomės bendrauti

darbo praradimas dažnam brandžiam žmogui sukelia depresiją, o jaunam dar sodresnėm spalvom piešia , savęs vertinimas sušlubuoja čia paramos reiktų, gal globos, o ne priekaištų
kokioje srityje ji nori dirbti?

Žiūrėjo į viską per rožinius akinius, bet deja, būna visko, net ir alga iki pensijos neužtikrinta. Daugelis dabar nori gyventi atskirai, to norėjome ir mes. Bet, kad be tėvų piniginės pragyventi iš savo darbo, beveik neįmanoma.

Ji studente, cia jos pirmas darbelis, dirbo ledu pardaveja. Tiesiog zmogutis norejo uzsidirbti pragyvenimui savarankiskam.

Zinot esme gal cia yra tame, kaip tevams elgtis?...Kas geriau ar viska ant lekstutes paduoti...ar visgi leisti paciam ismokti dantimis ir nagais issikovoti vieta po saule....ir buti tik tais guodejais....Va kad ir ta istorija su atleidimu. tai ivyko man girdint ...zaibu sureguoji ir paaiskini kad cia ne tavo kalte, kad cia tik darbdavys susirado jam tinkamiausia kandidatura.....cia tu nieko deta ir nieko blogo nepadariai...

Mano vaikui kaimynystėje esančios kebabinės šeimininkė pernai pasiūlė savaitgaliais pavaduoti nuolatinę darbuotoją, neva ji visą vasarą be išeiginių dirbo... sako pasimokyk savaitę, o savaitgalį ateik dirbti... jis mokinosi (ko ten nemokėti? suaugęs pasakytų) kai atėjo pirmoji darbo diena, nuvežėm, o savininkas sako: ne jis per lėtas, tegul eina namo..... kaip vaiką paguosti? dabar mes ignoruojam šio savininko parduotuvę, jo kebebų nesame ragavę ir neplanuojame.
O tą savaitgalį privažiavo draugų- visi norėjo jo gamintų kebabų paragaut- verslą palaikyti... kai nerado mano vaiko už prekystalio- suvažiavo pas mane šašlykų kepti teko man juos vaišinti vakarėlis tęsiasi
šiemet rimtesnį darbą įtaisiau, bet pati ir kontroliuoju, kad laiku priduotų

Tai ir mes cia visa giminele svarstome ... ...gal rimtai jai pasiulyti pagalba isidarbinant kur ....bet ka as zinau...nu kazkaip cia taip gavosi kad mes su vyru...na ir visi musu draugai bei artimieji kazkaip patys be pazinciu.....va ir svarstome kaip zmogui geriau...ar ant lekstutes ar visgi kad ir su skaudzia patirtimi bet visgi paciam pasiekti ko gyvenime....

Kaip tėvams elgtis? Matyt, suprasti, kad už juos jų gyvenimo nenugyvensi... Oj kaip man sunku su tuo susitaikyti, aš dar iki galo nesupratau, tik mokausi.
Turbūt reikia leisti išgyventi jai tą "tragediją". Mes, matyt, net nesuprantam, kokio mąsto ji yra tam vaikui. Griūvo planai, oro pilys, kurias pasistatė ir, matyt, jau daugeliui metų į priekį buvo susikūrusi nuostabų gyvenimą. Aišku, gaila, kad taip sureagavo, lengviau yra šaltesniem žmonėm. Manau, ne konkretaus darbo gaila, o pasitikėjimas savimi susvyravo. Bet gal išeis situacija į naudą, supras, kad gyvenimas toks jau yra. Ne visada teisingas. Ir kad dar bus labai daug panašių situacijų, kurias reiks paprasčiausiai išgyvent

Jei yra galimybių, kodėl gi nepadėt? Bet tikriausiai tą reikia daryti kažkaip labai subtiliai, kad nesugadinti reikalo, nes įsivaizduos, kad visose situacijose papsichuos ir atbėgs mamytė į pagalbą.
Oj kaip sunku su tais suaugusiais ir beveik suaugusiais vaikais. Man dabar taip juokinga, kai mažus vaikus turintys kolegos dejuoja

Zinot as irgi linkusi leisti jai paciai...bet realybe tokia, kad aplink tik ir girdziu, kaip vieni tevai isnuomavo buta...nupirko masina....apmoka saskaitas...nu zmogus ir suabejoji savo paziuromis ir apskritai savo suvokimu kas yra gerai .....gal ir mano jau paziuros pasenusios ir atgyvenusios.....

Tai žinoma, batuk, jei tik yra galimybė padėti, tai ir padėkit. Čia dar ne lėkštutė, čia tik pagalba vaikui.

čia apie mažų vaikų pratinimo prie suaugusiųjų problemų iš kur gauti pinigų: mano mama savo jauniausiam anūkui, kaip ji pat sako, moka stipendiją už išmoktus dirbti darbelius: išplauni laiptinę-3Lt išneši šiukšles - 0,5Lt, prirenki 1l kibirėlį grybų-5Lt, jei uogų miške-10Lt
kiek jis turi išmanumo, pats atbėga su pasiūlymais, ką jis dar galėtų nudirbti, nes jam iki čipsų dar trūksta kelių litų.. avansu mama nemoka, bet iniciatyvas sveikina.
suprantu, kad kai jau 20m. tokios sumos nemotyvuoja ir nėra reikalo už viską sumokėti, tik gal parodyti kaip pačiam užsidirbti...
Man mama parodė- jai už tai dėkinga

Nes tokie pavyzdžiai labai gerai matosi.
Aš asmeniškai nesu kategoriškai prieš pagalbą. Tas "kaip pasiklosi" kartais duoda labai liūdnus rezultatus. Bet vaikas turi suprasti, kad ta pagalba gali būti tik tėvų galimybių ribose, neturi tėvai nei verstis per galvą, nei išsižadėti savo gyvenimo. Ir tai tik pagalba, o ne kaprizų pildymas. Pagalba, kai sunku, kai tikrai reikia. Ir kai gali padėt. Jei kažko tėvai negali, vadinasi, negali.

Aciu.. Mintis tikrai puiki...Uz darbelius moku jau seniai, bet va kad darbo uzmokestis jau neatitinka poreikiu... Bet minti man pakisote puikia...Aciu...

Va būtent. Pagalba nuo "lėkštutės" tuo ir skiriasi. Reikia , kad suprastų, jog sulaukus pagalbos, reikia įdėt ir labai daug savo pastangų...

Mane tai mociute taip irgi.. ..mokino. Aciu jai uz tai.

Zinot merginos visgi tie senieji metodai man labiau prie dusios . Nu zmogutis turi moketi pats spresti savo problemas, o tevai geri tie kurie stovi kaip angelai sargai ...nematomi...ir jei ka....pameta atsargiai minksta pagalve , bet taip kad nesuzlugdyti zmogaus orumo....Aciu Brangiosios.

praneškite ateityje kaip sekasi tvarkytis, nes manęs kažkada turbūt tas pats laukia

tikiuosi, kad kunigaikštytes pagalvėm apkamšysi.