Šeima, vaikai

Paprasčiausiai , atsakomybės trūkumas.Vartojame viską iš eilės: šventes,madas, santuokas ,skyrybas, mokslus, nebežinome , kur tos atsakomybės už savo veiksmus ir darbus ribos.Užaugo nauja plevėsų karta, be sąžinės, moralės, pasakyčiau švelniai -dalis šiuolaikinių apsigimėlių nebežino ko nori ir nebesupranta kada su kuo kas valgoma.

Ir kas juos tokiais padarė...

Šita tema pernai skundžiausi, kai pakrikštijau puseserės vaiką, nes daugiau nebuvo kam. O jis sulaukė 18 metų ir atėjo pas mane gyvent, nes mama iš namų išvijo. Turėjau daug nemalonumų dėl jo. Gyvenimas keičiasi, atsiranda savi vaikai, iškyla gyvenamo ploto sunkumai, paskui nežinai kam geras turi būti, o kam ne. Galutiniame variante likau apvogta ir dar i dušią prišiko. Taip, kad jei labai norisi užsikraut didžiulę atsakomybę - krikštinkite vaikelius iš internato, bet galiu garantuot, kad jie, sulaukę 18 metų, kai juos išmes iš internato, ateis pas Jus gyvent. Tai nėra taip jau smagu kaip atrodo. Geriau nusipirkite šunį.

Aš taip pat internato vaikas. Žinau jų mąstymą geriau nei kas kitas... Nelyginkite manęs su šunim .
[quote:ac37c71c70]O jis sulaukė 18 metų ir atėjo pas mane gyvent, nes mama iš namų išvijo. [/quote] Jūs pati kalta. Kažką padarėte ne taip. Nenuoširdžiai rūpinotės žmogumi o tik "iš reikalo". Jei būtumėte norėjusi jam padėti-tikrąja to žodžio prasme, nebūtų taip nutikę.... Pradedant mama-tam vaikui labai nepesisekė.

[quote="Byla"]
Tikrai???? Iš kur Jūs žinote, ką aš padariau ir ko nepadariau??????? Aš kalbėjau iš savo patirties. Jūsų patirtis, kaip matau visiškai kitokia. Nėra absoliučios tiesos, bet problemų daug. Džiaugiuosi, kad Jums gyvenime pasisekė. Mano atveju tas vaikas ne iš vaikų namų. Ir po šiai dienai eina per gimines, visus mulkina ir apvaginėja. Ne apie tai kalba. Krikštinti vaikus reikia labai atsakingai, o ne todėl, kad "nėra kam" Tokia mano nuomonė.

Prisimenu jūsų situaciją. Ir kiek mes apie tai kalbėjomės.
Prisimenu, kiek širdies įdėjote į tą vaikį. Kiek išgyvenote. Manau darėte tai nuoširdžiai.
Deja, valdiški namai deda štampą visam likusiam gyvenimui.
Kur žmogus beeitų, ką jis bedarytų - tai jau įaugę į kraują.
Tik, vieni kovoja su savo negandom panašiai, kaip jūsų vaikas (nors jis, jei teisingai pamenu, net neragavo valdiškos duonos). Kiti mėgina stotis ant kojų. Ir atsistoja. Ir, atrodo, viskas gerai.
Bet jų pasąmonėje, giliai, lieka užkoduota: "Aš - internato vaikas"....
Ir nieko čia nepadarysi......

Jetau, jetau, kaip jums dabar savęs gaila. O jūs nesivarginate pagalvoti kodėl tas vaikas toks... Nemylėjote jo niekas... Užaugo tas kas užaugo. Nes jo niekas nemokino kaip gyventi šiame pasaulyje. Nes visi buvo užsiėmę savimi. Ir krikštas tebuvo "dėl žmonių" . Negalvojote prieš įsipareigodama ar "galėsite" jei gyvenimas pareikalaus...
Prie ko čia vaikų namai ? Ir mano gyvenimo sėkmė ? Nereikia visų matuoti vienu matu. Jei vaikas iš internato tai jis pusiau vaikas, bijokite jo. Man jūsų gaila. Tikrai, nuoširdžiai.
[quote:4b588154f1]Bet jų pasąmonėje, giliai, lieka užkoduota: "Aš - internato vaikas"....
Ir nieko čia nepadarysi...... [/quote] Vargšės jūs vargšės. Jums tik ir belieka šunis su ančiukais auginti.

Iš kur žinai?

Žinau ir tiek...

Byla jūs esate 100 procentu teisi, pasirašyčiau po kiekvienu jūsų žodžiu.
Mano viena gera pažįstama augina sūnų ir dukrytę paauglius. Pernai pradėjo globoti svetimą merginą (jai 14-ka buvo), kurios vienintelė giminaitė šioje ženelėje - sesė, užsiimanti prostitucija. Nepasakosiu, kiek visko buvo, bet - toji moteris iki šiol merginos neatsisakė, nors socialiniai darbuotojai rekomendavo ją GRĄŽINTI valstybei. Tai bent skamba, ar ne? Augina viena pati tris paauglius - o man net pagalvoti baisu, kai prisimenu, ką maniškiai krėtė, būdami 11-15 metų!

Kai žmogus ištikrųjų suvokia ką jis daro, tai ir daro jis savo darbą iki galo, nepaisant nieko. Lenkiu galvą prieš tokius žmones. Tepadeda jiems Aukščiausiasis.

Nieko tu nežinai...Jei žinotum, taip nerašytum.Nepyk.

Turbūt nežinau.
Nepykstu,.... bet kasdien tenka su panašiais bendrauti.....
Yra tėvai, bet tėvų nėra. O vaikai yra tik vaikai.....ir jiems reikia bent elementaraus žmogiškumo .....
Bet aš turbūt nežinau....
Netgi dirba pas mane viena moteris. Internatinė. Normalių normaliausia. Puiki mama ir šeimininkė....
Bet, kai pradedam kalbėtis...... beveik visada prisimena savo vaikystę... ir akyse pasirodo ašaros...
Gal aš ne taip suprantu...

Nuoskaudos ašaros...

Taip, taip mūsų laikais taip nebūdavo: spjauni į veidą - muštis puola.... ištvirkęs jaunimas

Labas vakaras,

As va cia skaitau ir noreciau paklausti.... Ar cia man vienai vaidenasi.... ar istikro kai jaunimas sulaukia 20 metu lyg ir is proto kraustytis pradeda ....zmogaus nebegalima pazinti....jokios atsakomybes nelieka, jokios pagarbos tevams....toks jausmas kad kazkas butu juos pakeite....

Nesutikau tokių iš arti. O iš tolo nelabai matosi.
Namie turiu 20-metę, bet nieko panašaus neišdarinėja...

Aišku, visko pasitaiko, bet tikrai nesutiksiu - matau daug normalaus jaunimo, ir pagarbos yra, ir noro kažko siekti gyvenime. Tik turbūt tie labiau padykę daugiau "matosi" ir sudaro tokį įvaizdį. |Be to, kaip visada kyla kartų konfliktas - kai aš buvau 20, mano močiutė, pamenu, sakydavo, kad mes blogiečiai, kad nieko švento nebėra, ir kas iš mūsų išaugs :))

Batuk, nesivaidena.Sutikau tokių ...teko žodžiais kirsti ausin.Mačijo.

Cia as apie saviske... ... ... ...vaika kaip pamaine kas... Nieko nebesuprantu.... Nezinau kodel bet toks jausmas kad beda tame kad nori gyventi savarankiskai be tevu...zodziu kelia sparnus...pikta kaip sirse pastoviai ....Zodziu visi vyresnieji blogi ir paemei visus ir issaudei....Nieko as cia jau nebesuprantu....