Sakote, ko mėnesį dejuoju? Ogi geras atlyginimas ir įdomus darbas iš rankų išslysta. Be kaltės. Bet jeigu jau direktorius pradėjo nemėgti - čia nieko negalima pakeisti. O kančios tęsiasi, nes dirbsiu dar visą mėnesį, kol jis ieškos kitos buhalterės, su žinia, kad esu priversta išeiti. Jis gydosi ... ne kojas... Bet ir pagijęs - nepaliks. Tiek bloga man pridaręs, nuo to - jo įsivaizduojamos baimės tik stiprės. Kad aš kam kenkčiau? Mums, buhalteriams, tai nebūdinga.
Oi, kad tik rasti kitą darbą pas sąžiningą darbdavį - nieko daugiau nenorėčiau. Bet Jūs, Kolegos, labai pakeliate nuotaiką su savo aštriomis pastabomis.
Tesaugo mus Dievas nuo neplanuotų posūkių.