viguda rašė:
gerai, kad Jums juokinga, man tai ne
čia aprašytas atvirkštinis variantas, kai patiri išlaidas, o vėliau gauni didesniąją dalį draudimo, mano atveju, aš gaunu didesnę draudimo išmokos dalį iškart.
Paskutinį kartą įkyriu su šita savo nesąmone aš manau, kad logiškiausia būtų nurašyti sugadinto įrenginio vertę į nuostolį, laikiną įrenginį užsipajamuoti kaip turto remontą, kuris pagerino turto savybes, bet nepailgino tarnavimo laiko ir toliau jį tokį naudoti veikloje, o draudimo išmoką priskirti neapmoksetinamosioms pajamoms iškart.
Aš kaip ta blondinė gal ne į temą, ištrauka iš VMI PM įstatymo 12 str.
komentaro (ten yra ir pvz.):
Kadangi dėl draudiminio įvykio susidarę nuostoliai dengiami draudimo išmokomis, todėl, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, vieneto dėl draudiminio įvykio patirtos išlaidos (netektys), leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos. Todėl vieneto turto atstatymo ar gelbėjimo išlaidos, kai pagal jas patvirtinančius dokumentus (sąskaitas ar sutartis) išmokamos draudimo išmokos ir nėra keičiama (dėl draudiminio įvykio sumažinama) turto vertė, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Tokiems neleidžiamiems atskaitymams priskiriamos ir turto vertės sumažinimo (nurašymo) po draudiminių įvykių sumos, kai įmonė priima sprendimą finansinėje atskaitomybėje tokias netektis įvertinti. Jeigu po tokių sprendimų ilgalaikis turtas atstatomas (remontuojamas, kai remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką ar pagerina jo naudingąsias savybes, arba rekonstruojamas) ar įsigyjamas naujas turtas iš įvairių lėšų, įskaitant ir draudimo išmokos lėšas, tai tokiais atvejais dėl remonto (rekonstravimo) nuo padidėjusios ilgalaikio turto vertės ar nuo įsigyto naujo ilgalaikio turto vertės skaičiuojamos nusidėvėjimo sumos arba naujų įsigytų ir parduotų prekių įsigijimo kaina priskiriama leidžiamiems atskaitymams taikant bendras PMĮ nuostatas, neatsižvelgiant į tai, iš kokių lėšų tokios išlaidos buvo padarytos.