Tu gal juokauji?
Sulaižė visą medų, kiek buvau žiemai kaip bitelė pridūzginus. Teko iš naujo pasirūpint - žiedlapių ieškot
Baigia suraitot obuolienę, pernai ar užpernai metų virimo. Ką aš dabar Loretai duosiu?
Storėja tik.
Nežinau, nieko gero tie kojų lūžiai. Priedo, jau taisosi. Jau tik su viena lazdele pasiremdamas vaikšto.
Reikia, galvoju, gal abi rankas ir dar kaklą jam dabar..., nors pradžiai abi rankas, matyt....
Kaklą vėliau, jei bus negeras

Tai kad nėr čia kuo džiaugtis...
Kaip visada: visi vyrai - kiaulės. Ir spinta beveik tuščia, neskaitant tų kelių nusususių drapanų , su kuriomis jau ir pasirodyti gėda
Nebaninkit gal. Prisitaikysim kaip nors

Nieko.

Tai aš nemėtau
Katinėliai neatsargiai vaikšto.
Priedo, jis atrodo kaip akmenukai. Tai surenku, suberiu atgal ir toliau auga.
Jau kai gavau juos, sudėjo man į maišelį, maišelyje buvo išbyrėjęs, kol mes su Vovere kavą kavinėj maukėm :)

Man, iš viso, tos per viršų - išsigimimas.

Nu, kadangi mudvi ne buhalterės (tu - priėmėja - atleidėja), (aš, Byla sakė, kad virėja), tai mums niekas negresia.
Būsim jaunos ir gražios iki smerties :))))

tax.lt/temos/12779-maisto-tvarkymo-procesas/23
Va čia esu parašiusi atsakymą į šį klausimą.

Žiūrėk, radau tokį skelbimą:
"Skalbimo mašina Miele w842 85x60x60 690lt Suteikiama 1 metų garantija Yra didesnis prekiu pasirinkimas! Mus rasite Kareivių g. 6-103,Vilnius. NCBC Verslo centras, Žirmunai. Darbo laikas: 10.00-19.00 Šeštadieniais: 10.00-15.45 "
www.alio.lt/miele--skalbimo-masina/ID34170812.html

Jis pietinėj pusėj. Tai saulės, kiek pas mus jos yra, tiek ir gauna.
Nu bet koks stebuklas, ania?
Katinai pastoviai jį išverčia. Aš surenku, sudedu atgal. Galvojau numirs po tokių kankynių kurią dieną. Šiandien susiruošiau nuvalyt palanges. Obas, žiūriu, žiedas toks kaip pienės.
Man tai čia jau tikras stebuklas. Nes kaktusai ir sukulentai ne mano gėlės.
Va, kad orchidėjos žydi be pertraukos, tai jau man patinka.
Tik miltonią numarinau.
Buvau visas ištrenkus į lauką. Miltonijai nepatiko. Pakratė kojas.

O tu savo princesei žolės duodi?
Maniškis tingi pats pasiskinti, tai kai vaikštom, paskinu žolės ir jis paėda jos kaip karvė.

O tai kokios tos kojos turi būti, kaip tu galvoji? Manai kaip dramblio?
Plieniniai raumenys ir tiek :) Gali kiekvieną raumenuką atskirai apžiūrėti :))

Va, nufotkinau. Tik, dar: neprisimenu, pirkau jį, ar padovanojo Lora27
Nes tada parsivežiau 3 sukulentus. Du pirkau, kitą gavau dovanų :)

Hmmmmmm, kažką sukramsnojo netinkamo?

Vovere, prisimeni tuos sukulentus - akmenukus, kuriuos pirkau parodoje?
Nu, žinok, pražydo.
Dabar net nežinau, ar pradėjo žydėti, ar baigia. Žiedas neišsiskleidęs. Mat, ne taip dažnai juos apžiūrinėju :)
Einu, nufotkinsiu :)

Gaila tik, kad nemokam rodyti savo emocijų. Kažkaip šaltai...
Bet vistiek fainai, Linda :)

Ne ne, Rolanda. nedrįsčiau prieštarauti. Nes pati esu tai išgyvenusi.
Kai palaidojom savo pirmąjį šuniuką vardu Amina, kuri gyveno kambaryje, po jos į kambarį gal tik po 10 metų atėjo mūsų labradoras Yorkas.
Niekaip neįsivaizdavom kito šuns mūsų bedantės, žilos senutės vietoje.
Todėl tikrai labai suprantu ir užjaučiu.
Dabar paprasčiausiai šiek tiek kitaip žiūriu į tai, nes namuose ne vienas augintinis.

Hm, klausimas į pievas, :)))
Žinoma, originalas. Juk daugiau jis niekur nereikalingas.
Čia kaip ir licencija alkoholiui.

Oi, širdeliukai, gerai, kad nepamiršai lietuviškai :)
Sveika, parvykus

Pas mus net karnizų nėra
Visame name nėra užuolaidų. O buvo.
Pirmame aukšte yra vertikalios žaliuzės, bet užtraukiame jas tik labai saulėtą dieną.
Bet aš jau noriu užuolaidų. Pasiilgau to jaukumo.

Turiu

Viena kalte daugiau ar mažiau...
net nepajausiu, jei ką.
Na, man nutukimas, kol kas negresia. Nors ką tik suraitojau dideliausią gabalą pyrago.
Bet su šuniu pralėkėme šiandieną apie 2 kilometrus. Greitu ėjimu ir bėgimu.
Grįžau šlapia nuo prakaito. O šuo čiut kojas dėliojo...

Apie veisėjus: ne tame, man atrodo, bėda. Tiksliau, ne tik tame.
Auklėjimas auklėjimas auklėjimas.
Kai žmonės įsisąmonins, kad gyvūnas priimamas į šeimą iki smerties. Ir kad nereikia leisti jam daugintis. O, jei jau taip nutiko, reikia prisiimti atsakomybę už palikuonis. Jų neišmesti, o auginti patiems, arba surasti tikrus namus su tikrais šeimininkais.
Todėl reikia pradėti nuo savęs.
Ir paklausti: ar viską padariau?
Jei nemes į gatvę augintinių tėvai, nemes ir vaikai.
Viskas eina iš šeimos.

O aš stipriau susidomėjau priglaudomis, nepatikėsit, tada kai sudegė Klaipėdoje "5 pėdutės" (jei tiksliai prisimenu pavadinimą).
Tada padariau patį pirmą pavedimą. Ir užsikabinau.
Tai juk visai neseniai. Todėl reikia "naverstat upuščenoje" :)
Gaila, kad neturiu tiek, kiek norėtųsi padėti.
Bet ir keli litukai gali kažkam padėti, tiesiog, išgyventi.

Vat užtai kad gaila tų bedalių.
Kai paėmiau laikinai globai tuos 3 kačiukus, tai galiu pasakyti, kad Penktos kojos savanorė man ne kartą rašė, klausė, kaip jie laikosi.
Ir, šiaip jau tikrai domėjosi, kaip kačiukai auga. Siunčiau jiems nuotraukas.
Ir dabar Snapukas puikuojasi jų tinklalapyje kaip iš laikinos globos "perėjęs" į pastovią

Buvau dvejuose Penktos kojos renginiuose.
Patikėkit, na net labai normalūs žmonės tie savanoriai :))

Šiandien pirkau kažkokį dar nebandytą kraiką. nebrangus.
O Natusan išbandytas ir tikrai geras.
Man per brangus. Tokiam kiekiui kačių dažniausiai perku maišais po 50 ar 100 litrų nekondicinio. Tai reiškia, kad praplyšęs maišas, ar dar kaip noras praradęs prekinę išvaizdą.
Tada gaunu (ne visada, žinoma) papigiai.

Dėl prieglaudų: tikrai nėjau ir neketinu eiti į prieglaudą bet kokiu pretekstu.
Niekad neesu ten buvusi. Neišeičiau iš ten tuščiomis rankomis. O namuose gyvių ir taip jau per daug.
Aš remiu pinigais. Narvų valymas - maža dalelė didelių darbų.
Bet tuos, kurie savo laisvą laiką aukoja savanoriavimui, gerbiu iki begalybės.
Gal yra ten ir piktesnių, gal nelabai malonių yra. Bet jų darbas atperka visas jų "nuodėmes".
Todėl net nedrįstu kritikuoti to, už ką žmonės negaudami atlygio, kažką daro vardan kažkieno gerovės.
Mes galim tik padėti. Netgi, privalome.
Jei nėra noro padėti gyvūnams, padėkime našlaičiams vaikučiams.
Dar geriau: ir vieniems, ir kitiems :)

Ir nereikia dėl to visiškai bartis, žiurkintis ar dar kaip nors koliotis.
Žema.....

Aš ne žiurkė, aš gyvatė, jei ką
Suskaičiuokit iki 10, išgerkit 50 gramulkų brenduko, paglostykit katinėlį. Praeis tas pykčio priepuolis. Galit ir pavemti, jei bus bloga
Na, jei nepraeis.... vėl skaičiuokit iki 10

Na, nepasiskė jums, ką darysi.
Kiek mano pažįstamų paėmę augintinius iš prieglaudos, visų gyvūnai puikios sveikatos.
Na, jums kažkaip ten tai šuniuką kokį neįgalų, tai dabar katinėlį kokį įkišo supūliavusį.
Tokia lemtis :)
Nesinervinkit taip baisiai - susiraukšlėsit be laiko

Nesipiktinkite ten, kur visai ne vieta pykčiui ir smerkimui.
Tie žmonės dirba be atlygio. Dažniausiai, savanoriai. Neaugina šiknas prie kompiuterio, bet eina ir dirba iš širdies ir iš pašaukimo. Kaži, kiek jūs dirbtumėte neatlygintinai, kai čia vis verkšlenate dėl pinigų stygiaus.

Atsiprašau už toną, bet nemoku nutylėti. Ir bartis nenoriu.
Tik erzina pastovus kuo nors piktinimasis.
Ir neabejingi žmonės dirba su gyvūnais. Reikia nepamiršti, kad jie turi dar ir savus gyvenimus ir rūpinasi beglobiais.
Kiek yra forume žmonių, kurie nuėjo į prieglaudą ir išvalė bent vieną narvą, ar pavedžiojo ten priglaustą bent vieną šunį?
Va nuo to pradėkim....

Jo, keliomis žinutėmis anksčiau esu įdėjusi nuorodą. Ten krūva nuotraukų.
Bet žinot kas mane sužavėjo? Ogi tai, kad šeimininkai net neabejodami pažino savo augintinį po tiek laiko.. Reiškia, tuose namuose jis buvo šeimos narys. Tik va, matyt, per savo pomėgį važiuoti, buvo įsėdęs ne į tą automobilį :))
Dar įdomu tai, kad šeimininkai saugojo šuns nuotraukas.
Na, tiesiog, labai graži istorija.

O dabar negalima. Būtų tos debiliškiausios, kokią tik teko skaityti, ir kuria tenka vadovautis, maitinimo tvarkos pažeidimas.

Nu tai o jak že Reikia kažkaip suktis, kad išgyventi.
Bert aš pati negaliu valgyti pirktinių bandelių. Siūlo mums tnkamų vaikų maitinimui.
Neskanios, nors tu ką. Sausos kažkokios, sprangios. Daug brendžio reikia prie jų, kad gerklėj neužstrigtų

Kepa kepa Atvažiuokit, pavaišinsiu :)
Žinot kas įdomiausia? Ogi tai, kad vaikai ir nori tų pirktinių, išpūstų ir ir pribumbasintų visokiais priedais.
Nenori jie elementoriškų paprastų bandelių.