Žinok, net tikėti nereikia.
neprisimenu prieš kiek metų, gal kokius 8, susirgau rožine dedervine.
Nulėkiau į odos ligų kabinetą, nustatė ligą ir pasakė: praeis po pusmečio, ma-daug.
Jomajo. Pradėjau ieškotis informacijos, kas tai per liga ir kaip ji gydoma.
Na, ir atradau, kad ji gali būti užkalbama.
Šalia mūsų gyvena tokia moterytė, kurią daug kas vadina ragana. Meta ji Taro kortas. Bet ja aš tikrai netikiu ir nepasitikiu.
Tuo metu ji kaip tik turėjo bariuką. Ir, vėl gi - sutapimas?, pakvietė mane išgerti taurę šampano. Juk kaimynės.
Sakau, negaliu, va gydausi rožinę dedervinę.
O ji ir sako: ateik ateik, sėsk, pasipliurpsim bile ką, išgerk to šampano, nepakenks. Žiūrėk, gal ir tavo dedervinė išnyks.
Na ir ką, pasisėdėjom, papliurpėm. Jau kitą dieną dėmės pradėjo mažėti. Ir po kelių dienų pamiršau nuo ko gydžiausi :)
Va tau ir netikėti ir nepasitikėti....

Dar esu girdėjusi, kad, iš viso, negalima svaidytis tokiais žodžiais: "prakeikiu".
Sakoma, kad pats prakeiksmas, net ir nekaltai ištartas, sugrįžta pačiam prakeikusiam..
Nežinau, kiek tame tiesos, bet kažkur apie tai esu skaičiusi, gal

Šiuo atveju, dėl kurio dabar suku sau galvą, tekstas su prakeiksmu , jos tėčio, buvo įdėtas į savižudės karstą.
Skamba bauginančiai. Praėjo daug metų. Kažkaip analizavom nesėkmių priežastis ir prisiminėm šį įvykį.
Ir to tėčio jau nėra gyvųjų tarpe. Todėl sužinoti, ką jis parašė - be šansų.
O kažkas tokio vyksta, ko niekaip kitaip negalima paaiškinti, kaip užkalbėjimu....

Nereikia būti virėja, kad pasigaminti kažką gardaus :)
Beje, šalta ta vištiena ir kitą dieną buvo minkšta, trapi ir skani.
Pamiršau paminėti, kad gaminau ją iš naminės vištos :)

Jo, Sandra_V, ananasai prie vištienos itin tinka. Tik ne visiems patinka tas derinys.
Bet, jei jau tinka medus, tiks ir ananasas :)

Šeštadienį gaminau a la kinietiškai. Vištienos krūtinėlę.
Pavyko puikiai (kas ragavo, sakė - labai gardu).
Ėmiau plius minus (niekad nesveriu ir gaminu iš akies):
Vištos krūtinėlė apie 1 kg
Santa maria prieskoniai paukštienai
česnakas
bazilikas
2 kupini šaukštai krakmolo
2 kupini šaukštai miltų

Paukštieną supjausčiau juostelėmis, sumaišiau su prieskoniais ir smulkintu česnaku. Truputį pasimarinavo.
Tada sumaišiau su krakmolu ir miltais.

Į įkaitintą keptuvę su aliejumi (aliejaus nedaug) sudėjau visą vištieną. ir maišiau maišiau maišiau.
Labai gražiai atsiskyrė gabalėliai. Ugnį laikiau karštesnę, kad kuo greičiau apkeptų, nes tingiu stovėti prie viryklės.
Tada, kitame inde ištirpinau porą šaukštų medaus, įdėjau elementaraus sojų padažo ir išspaudžiau citriną.
Pakaitinau ir supyliau ant iškeptos, dar karštos vištienos.

Nežinau, nei kur ta bobutė, nei kas ji.
Priedo, daugelio dalyvių nėra gyvųjų tarpe.....
Čia - kita istorija.

Žiūrėjau kažkokią laidą per TV. Na, tikrai nėra labai sudėtinga, kad būtų neįmanoma.
Juk daugelio gėlių nemokėjome auginti. Išmokome. Ir kitus pamokiname.
Kai buvom Japoniškame sode, mačiau, kaip bonsai suraišioti vielelėmis ir taip suteikiamos formos šakelėms.
Manau, pilnas internetas informacijos, kaip juos prižiūrėti.
Gal svarbiau yra nusipirkti tikrai sveiką (kiek gali būti sveikas suluošintas) augalą. Kad šaknys būtų gyvos.

Kalbate lygiai taip pat kaip ir mano draugė
Ji taip pat vadovaujasi biblija.
Tik man nesueina galai: sakoma, kad dievas atleidžia visas nuodėmes.
O pagal bibliją, turi kažkas už tai atkentėti.

Kalbat bile ką
Mano geriausia draugė netiki tokiais dalykais, bet tai netrukdo mums bendrauti.

Dabar dėl užkalbėjimo: taip jau nutiko, kad kai viena moteris kreipėsi į "bobutę" dėl rožės išgydymo, bobutė pareiškė, kad šiuo metu niekuo negalinti jai padėti, nes ji yra užkalbėta.
Kad buvo užkalbėta tikrai žinojau, nes žinojau, kas tai darė ir kokiu tikslu.
Todėl, kai ji pasisakė, kad rožės negydo, nes pirma reikia nuimti užkalbėjimą, nustebau, iš kur ta bobutė gali žinoti...
Bet tai ne ta istorija.
Dabar gi atkasėm seną prakeiksmą, kuris visai nekaltai palietė man brangius žmones.
Labai susidomėjau.
Nesinori čia pasakoti istorijų, bet tikiu, kad tas prakeiksmas tai giminei veikia.

Būtent prakeiksmas ir domina.
Sena istorija, išlindusi į viršų. Paprastai parapsichologai mato, jei žmogus buvo užkalbėtas ar kitaip kaip nors paveiktas.
Šiuo atveju - prakeiksmas giminei. Ir dabar kenčia niekuo prie tų įvykių, dėl ko viskas įvyko, žmonės.
Mano manymu, tai neteisinga. Ir reikia imtis priemonių tai sustabdyti.
Todėl šiandien užsivedžiau surasti pagalbą.
Kažkaip tikiu tuo. Kažkas, vis dėlto, yra. Tai, ko nesuvokiame, ko nesuprantame.

Būtų labai įdomi, gal net svarbi, forumo narių nuomonė apie užkalbėjimus, prakeiksmus ir visokius kitokius paranormalius reiškinius.
Ar tikite tuo?
Gal kas esate susidūrę?
Gal žinote kokį stiprų parapsichologą arba bioenergetiką?

Na, prižiūrėti juos nėra lengva.
Aš neturiu (negaliu žiūrėti į suluošintą augalą), bet turi pažįstami žmonės. Reikia juos karpyti, lankstyti jų šakeles. Tas šakeles tvirtinti vielutėmis, formuojant gražią lają.
Bet tie kas augina, sako, kad tai - puikus laiko praleidimas.

O galima va taip va, kaip į muziejų?
Jėga. Tuomet ateinančią savaitę paplanuočiau kokią pavakarę ar savaitgalį :)

Na tai čia man "rukoj podatj" :))
Kai tik turėsit svogūnėlių - duokit žinot.
O šita paskutinė - fantastiška

Ačiū :)
Labai patogu. Iki Petrašiūnų 15 min. kelio :)

Elyte, kur jūs perkate šitus daiktus?

Tai Tess, norėsi ar nenorėsi mėtos?

Na žinok, neapsiėjau be chemijos. Ne tik rožės, pusė gėlyno amarais nuėjusi.
Purškiau deciu.

Yra dvi veterinarų nuomonės: nesterilizuoti senos katės, nes sunkiai pakelia narkozę.
Kita nuomonė: nieko jai nenutiks - vežkit. Tik vežkit.
Nes tariausi jau dėl mūsų senutės. Nenoriu jai bloga. Ji ir Bailius seniausi mūsų namų augintiniai. Todėl labai gerbiami.
O tavoji katė, Rolf, miesto panelė, tai jau kaip dėjo tai dėjo, išslydus į kaimą. Mažai nepasirodė

Nu duodi. Turbūt, sniegą nukasei ir pasėjai tuos žirnius

Nuskambės labai žiauriai mano patarimas. Gal mane net su žemėm dabar sulyginsit: bet vežčiau katę veterinarams, kad sterilizuotų su visais kačiukais.
Prieglaudos užverstos va tokiais netyčiukais. Niekam jie nereikalingi. Tik tokioms durnėms kaip aš.
O pas mane jų dabar yra 10 (vien kačių).
Nes mano senoji katė, kuri vesdavo po 1 arba 2 kačiukus, išperėjo 4
visada rasdavom jiems namus. Bet keturiems surasti nėra šansų.
Vienas tai jau užsakytas dar negimęs buvo.
Todėl dabar, nežiūrėdama į katės metus (jai jau beveik 10), vešiu tą padlą sterilizuoti.
O jau kačiukų grožis

Šaunuolė, Rolf
Beje, išmėginau tinginių daržą. Kai nereikia ravėti.
Nu kaifas, žinokit. Gal nelabai estetiškai atorod, bet, kam negražu, tegul nežiūri. Neraviu, tiksliau raunu tik pavienes piktžoles dabar savo darže.
Kai tik šienaujam, dedu tą nupjautą žolę tarp daržovių. Auga puikiai, net braškių buvo (pavasarį sodintos). Ir tuoj šparaginės jau derės, ir žirniai :)

Oi kaip žinau šitą darbą. Prieš kelis metus taip tvarkiau šaršalyną prie prūdo.
Augo ten, augo, kas tik norėjo. Jau taip suaugo, kad paskui nei praeit, nei pravažiuot.
Velniop viską. Bet jau dirbau tai kaip arklys.
Rankos, kojos nubrozdintos

Prisisėja tie gvazdikai paskui patys.
Man jie nepatinka dėl ko kito: man nepatinka juos ravėti

Ką jau tu, coliuke, rauni?
Kokius medžius, kokius krūmus? Ne vaismedžius, tikriausiai

Turiu šitų gvazdikų bordo spalvos.
Pas mus jie vadinami margažiedžiais. Matyt todėl, kad žiedai būna margučiai :)

Žinau, kad Tax'e ne vieta šiomis temomis kalbėti.
Bet perskaičiau ir kraujas užvirė: nu bliaxa muxa, nerandu žodžio, kuriuo galėčiau apibūdinti tokius išgamas:
www.15min.lt/naujiena/augintiniai/ivykiai/s...

Kačių, žinoma, neišmesiu.
Nea, tik, galvoju, gal jų bus mažiau

Iš esmės esu prieš bet kokią chemiją. Tai viena.
Antra, naikina rugiagėles ir aguonas. Dėl jų ir sėjau japonišką pievelę :)
Nieko, kitais metais darysiu tą pievelę kitoje vietoje. Ten nėra jokių piktžolių. Čia buvo bandymas.

Supranti kokia problema: ten kur dariau japonišką pievelę, pylėm žemes, kurias pirkom (durniai).
Tos žemės buvo pilnos žolių sėklų. Šito juk nežinojom.
Tos žolės, net nežinau, kas tai per augalai - tokiais dideliais plačiais lapais.
Joptararai, kas per augalas. Nustelbė visus kitus žolynus.
O aš gi dar ir į gėlynus naujų žemių pribėriau. Tai turiu dabar ką veikti - naikinti piktžoles.
Bet pirkom tas žemes būtent gėlynams pakelti. Ir tuo metu dar negalvojom apie prūdo gilinimą ir didinimą.
Dabar žemių kalnai, nėr kur dėti. Ir, prie visko, dar krūvos piktžolių.

Net nesiruošiu ir tokių minčių neturiu. Dar gi. Ne dėl kačių, dėl vaikų gyvenam :)
O katės todėl, kad anūkų nėra :)