Už trejetuką pasirašau.
Net pakaušį pasikasiau, begalvodama, ar galėčiau ką pridėti.
Nea, ko gero
Sirgsim.
Laukia daug puikių akimirkų.
Net, jei ir nelaimės medalių, pagarba dėl to nesumažės.

Šian dar už Chumį reiks pasirgti. Startuos trečias.
Mano mylimukas :))

Joo, šian iš pat ryto jau pasižiūrėjau. Ir pagalvojau, kad ne kiekviena katė svetimam va taip ropštųsi ant peties.
Mūsų, bent jau, nei viena.
Todėl net sukilo įtarimas, kad surežisuota :)
Bet katė tai labai graži :)
Tokia jauki, minkšta :)

Juk nesakiau, kad nesmagu. Ir vaikščiojau ant pirštų galiukų, kad vyro neprižadinčiau, parpiančio iki 10 val., nes kašį žiūrėjo.
Ir aš, pirmiausia, paskaičiau.
Bet na nėra to tikro džiugesio dūšioje. Tokio, kad būtų uch :)

Kažkada jau rašiau, kad ne be krepšinio pagalbos išėjo man labai labai brangus žmogus.
Ir kažkur giliai širdy, matyt, tūno kažkoks nepamatuotas ir kvailas pyktis šiai sporto šakai.
Nors net į varžybas važiuodavau.....
Be jokios abejonės linkiu sėkmės mūsų vyrams. Ir žiūrėsiu, ir sirgsiu už juos.
Galėsiu net alaus įkalti :)))

Čia gal irgi šįryt?

Džiaugiuosi, žinoma. Bet labai kažkokio pakylėjimo nejaučiu. Net nežinau, kodėl.
Gal todėl, kad nepateko iš karto. Gal todėl, kad fulę mėgstu labiau nei kašę.

Tikrai, buvo nuostabus rytas :)
Dabar tamsu.
Beje, aukštesnėje nuotraukoje vaivorykštė nuo Bylos pusės. Gal ir ją aplankė gaivus oras :)

Štai taip dangus atrodė 6:50 val.
Dvi vaivorykštės per visą dangų.
Švietė saulė ir lijo smulkiais lašiukais. Tik spėjau nufotografuoti, saulutė pasislėpė, lyja smarkiau.....

Labai gražiai, tyliai nulijo.
Atgaivino orą. Pievoje toliau sau čirškia žiogai.
Galima gyventi - atvėso :)

Nu jo, nuo Loretos su Samajana eina:
www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaii...
Bet, kol mane pasieks, bus išsikvėpus.

Nežinau, net ar pas mus dės. Kol kas tamsu ir tylu tylu.
O tamsu iš visų pusių. Net nežinau, ar nuo Samajanos
Vaikščiojau su šuniu - prakaitas per visus griovelius bėga
Tvanku.

Bliamba, pradeda žaibuoti. Pritemo.....
Griaustinis daužo.
Kol kas toli, bet....

Praeis.
Man auskarai veide labai skaudžiai atrodo. Bet, jei joms to reikia
Iš tiesų, tai čia niekis. Būtų baisu, jei eitų pakampėm, su bernais trankytųsi, gertų ar narkotikus vartotų.
Va, tada tai jau būtų blogai.

O mane a.a. brolienė (kadangi, buvo beveik mano mamos metų) taip išdresiravo dėl tvarkos spintoje, kad ir dabar, jei koks kampiukas ne taip užlenktas - karas namuose

Palangoje Cha-cha buvo į cerkvę nuvedusi.
Tikrai jausmas įsimintinas, aplankius.

Kai važiuosiu į Vilnių, būtinai aplankysiu ir šią cerkvę (juk pasakysi kur) :)

Kaip man patinka, kai sudrėksta žmonių akys dėl gerų ir gražių dalykų :)
O kaip jiems karšta. Vargšiukams.
Aš tai alpstu šitame karštyje.
Guliu per dieną ir kvėpsiu.
Vakar šienavau savo plantacijas (vyras ranką susižalojęs).
Tai grįžau mėlyna. Po šaltu dušu atsigavau biškį.
O jie ant asfalto, mieste. Taigi galima saulės ar šiluminį smūgį gauti.

Na, aš norėjau sakyti, kad mano gyvūnai tokio išpuoselėto kiemo nesuprastų. Bet jau gražu tai tikrai.
Bardakas ir mano galvoje (vandeniai ).
Ir kieme bardakas, ir gėlyne. Net ant stalo. Tik spintoje - kaip parduotuvėje.
Bet tame bardake yra tam tikra tvarka, kuri tik kitiems atrodo betvarkė

Jergutėliau, na gėda gėda prisipažinti - esu buvusi keletoje bažnyčių. Tik keletoje.
Ir labiausiai, žinoma, patinka tikros senoviškos, medinės tokios.
Ir Katedroje nebuvau....
Na, ne katalikė.

Žinokit, jau kelinta diena šioje temoje neturiu ką pasakyti.
Jediaros gėlės, Samajanos kiemas.
Eina sau. Kiek darbo, kiek sumanymo.
Akmenukai, ir tie pagal spalvas sudėti
Nei menas, nei gabumai.
Čia - neišpasakytas darbštumas su mintimi į priekį.


Nufotkinau ir aš kelias savo lelijas.
Bet, ką jau ten, po Jediaros grožybių, gal palauksiu, kol primiršit, kokį grožį matę

O man jokio įspūdžio, jokio didingumo jausmo tokios architektūros bažnyčioje, kaip aukščiau nuotraukoje.

Magistrus dukrai įteikinėjo Šventų Jonų bažnyčioje.
Buvau joje pirmą kartą.
Dievuliau, kaip atvėpo apatinis žandikaulis įėjus, taip ir liko. Vos seiles nuryti galėjau.
Net fotografuoti ranka nepakilo. Labai didinga.
Nes, šaip jau, bažnyčiose nesilankau. Esu beveik ateistė.

Bučkis, Colop
Beje, žmonės neįsižeidžia. Nea. Jie tik jaučiasi nejaukiai.
O kitaip jie nemoka.
Mes dažnai galvojame, kad mūsų pasakytas mintis kitas žmogus supranta taip, kaip mes ir tikimės. Tas, kurį mes pažįstame, ir kuris mus pažįsta - taip. Perskaito mūsų mintis beveik visada teisingai. Nes pažįstami žmonės labiau supranta vienas kitą.
O žmogus, kurį tik žinai pagal Nic'ą arba naujokas, juk nežinai kuo jis kvėpuoja.
Gal tuo metu, kai jis užduoda klausimą, jam tas klausimas pats svarbiausias. Ir kelios padarytos klaidos ar naujai sukurta tema - niekis.
Jam reikia žinoti čia ir dabar, nes kitaip žemė slysta iš po kojų.
O čia - moralas dėl rašybos.
Nusišaut galima

Atsakau:
Todėl, kad čia - BUHALTERIŲ forumas.
Ir, net, jei rašo akivaizdus beraštis, pati mačiau, gauna atsakymą į teisingai pateiktą klausimą. Nes klausia jis apie buhalteriją ir su ja susijusius dalykus.
Jis neklausia, ar teisingai parašė.
Ar tau kada nors tai daeis?
Nereikia taisyti klaidų. Taip žmogus pasijaučia niekinamas. Ne visi moka tinkamai rašyti, bet jie puikiai moka skaičiukus sudėlioti į jų vietas. Arba to tik mokosi.
O rašybos mus mokina lituanistai.
Nebent turi tokį išsilavinimą. Tuomet, kurk lituanistų forumą, rikiuok sau ten temas ir negadink mano mylimo forumo vaizdo.

Būtent todėl vakar ir subariau colop, nes kaip tik neseniai turėjau pokalbį su žmogiuku, kuris už netaisyklingą rašyseną (tiksliau kelias neesmines klaidas), vietoj atsakymo gavo pylos. Ir sako: daugiau tikrai nerašysiu, nes man labai nemalonu.
Tai tie, kurie turi kietą skūrą, jiems dzin - rašys.
O jautresnis ir taktiškesnis žmogiukas tiesiog liks tik skaitytoju, nedrįstančiu užduoti klausimą, ar parašyti atsakymą. Nes nėra tikras, ar nepadarys gramatinės klaidos.

Šiluminis smūgis kažkam

Jergutėliau, Petronele, pasirodo esi ne tik puiki buhalterė, rankdarbių, su aukštuoju pilotažu, kūrėja.... dar ir mokslininkė.
Ojei, kokie žodžiai
Jei ne visagalis Google, galvočiau, kad keikiesi :))

O dienos lekia....

Na, su šešiamečiais, manau, visi randame bendrą kalbą. Nepriklausomai nuo mūsų amžiaus.
Jei ne pasakomis ar žaidimais, tikrai atrandame, kuo sudominti tokio amžiaus vaikus.
Va, su paaugliais ir vyresniais - jau reikia pasukioti galvą.
Ne taip, ne tokiu tonu ištartas žodis, kartais gali turėti visai ne tokį supratimą jauno žmogaus galvoje, nei tikėjomės.
Kas įdomiausia, kaip tik, pakankamai brandaus amžiaus žmonės greičiau randa bendrą kalbą su tais niekuo nepasitikinčiais, viskuo besidominčiais ar niekuo nesidominčiais šešiolikmečiais.
Būna, kad trisdešimtmetis dar neturi savyje tiek patirties ir išmanymo, kad rasti bendrą kalbą su tokio amžiaus jaunuoliais.
Todėl, galvoju, ne tai apsprendžia mūsų amžių.
Jei, išėję pirkti agurkų, už paskutinius nusiperkame suknelę - reiškia su mumis viskas dar gerai

Deja, supratai neteisingai. Kalbuosi su žmonėmis ne tik forume, bendraujam ir per Skype ir FB, kai kurie nedrįsta rašyti, nes bijo, kad jų netaisyklingą kalbą (ne visi, beje, lietuviai) ims taisinėti colop. Pagalvok apie tai, jei turi kuo galvoti

Labai teisingai apie save tu čia pasakei.
Būčiau nesugalvojus.
Geros tau šventės :)

Ir tave su Mindaugo karūnavimo diena, colop.
Jaunuoliai, naudojantys tokį leksikoną labai puošia mūsų forumą ir visuomenę.
Daugiau tokių ir Lietuvos nebeliks....

Colop, žinai ką, tu jau toks spakainas paskutiniu metu buvai. Tai ir pabūk toks toliau.
Per tavo pamokslus klausimas nusėda ir žmogus nesulaukia atsakymo.
Malkis blevyzgose su savo pamokymais. Ok?

Jei būtum savo žinučių neištrynęs, pakomentuotume, kaip intensyviai diskutavai horoskopų temoje

Gal valerijono?
Jei nepadės - kalk brendžio. Greičiau lūši
Ir nebiesink man laduškos.
Jai ir taip nelengva.