Akimirka

Siųskit link mūsų. Nėra kuo kvėpuoti.

Nežinau, net ar pas mus dės. Kol kas tamsu ir tylu tylu.
O tamsu iš visų pusių. Net nežinau, ar nuo Samajanos
Vaikščiojau su šuniu - prakaitas per visus griovelius bėga
Tvanku.

Nu jo, nuo Loretos su Samajana eina:
www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaii...
Bet, kol mane pasieks, bus išsikvėpus.

aha, ir mane

Labai gražiai, tyliai nulijo.
Atgaivino orą. Pievoje toliau sau čirškia žiogai.
Galima gyventi - atvėso :)

Radau du žmones, kurie skundžiasi kad lyja.
Vienas - sušlapo , permirko užkluptas lietaus.
Kitas bijo išeiti į miestą, nes mato pilkus debesis.

Abiems jiems paaiškinau, kad kai karšta dejavo... Kai atvėso, palijo - reikia džiaugtis o ne dejuoti. Juk negalima dejuoti ir kai šalta.. ir kai karšta... Ir kai lyja ir kai nelyja. :)

Prasidariau langą. Padariau skersvėjį. Gaivu. Gera. Vėsu. Ir žiurkių nėra :)

Štai taip dangus atrodė 6:50 val.
Dvi vaivorykštės per visą dangų.
Švietė saulė ir lijo smulkiais lašiukais. Tik spėjau nufotografuoti, saulutė pasislėpė, lyja smarkiau.....

Gražu ten pas jus.

Tikrai, buvo nuostabus rytas :)
Dabar tamsu.
Beje, aukštesnėje nuotraukoje vaivorykštė nuo Bylos pusės. Gal ir ją aplankė gaivus oras :)

Mano vaivorykštės

Čia gal irgi šįryt?

Labas rytas.
Pradėjo lyti prieš 4 ryto. Nulijo. Nugriaudėjo.O dabar jau karšta.
Ne šiandien pagavau šią vaivorykštę. Bet šią vasarą.

o pas mane šaltoka ir vėjuota apsiniaukę, bet vėsu

Karšta, vėl tvanku.
Bet, ką tik kalbėjausi su dukra telefonu. Ji bliuzo naktyse tūsinasi nuo ketvirtadienio.
Jomajo, papasakojo, kad penktadienį vienas vaikinukas šoko maudytis ir...., susilaužė stuburą.
Išvežė nieko nejaučiantį...
Priminkim šimtąjį kartą savo drąsiems vaikams, kad nardyti reikia tik ten, kur tiksliai žinomas dugnas...
Taip sugedo nuotaika. Nors vaikino nepažįstu, ir dukra nepažįsta, bet kai pagalvoji: viena akimirka, o gyvenimas sugadintas ir nukentėjusiam, ir artimiesiems....

....

Norėjau kažką parašyti, bet žodžių tinkamų nerandu.
Tokia tyra ir tikra akimirka.

Čia irgi nėra ką sakyti, nebent tai, kad mes - sveikieji, visiškai nesuprantame savo laimės, esame nedėkingi paršeliai savo Likimui, dejuojame dėl tokių niekų, kartais.

http://bigpicture.ru/?p=296076#more-296076

Ten keletas istorijų panašių.

Pritariu, Soffy, prieš 8 metus teko dirbti su neįgaliais vaikais, sergančiais cerebraliniu paralyžium
Pradirbau 3 metus... nesigailiu, atvirkščiai, pradėjau į gyvenimą žiūrėti kitom akim...

www.lrytas.lt/-13418239571340799568-%C4%AF-v...
kaip man to vaiko gaila

kas 14 dienų pasaulyje miršta po vieną kalbą.

ngm.nationalgeographic.com/2012/07/vanishing-languages/jo...