Na, su šešiamečiais, manau, visi randame bendrą kalbą. Nepriklausomai nuo mūsų amžiaus.
Jei ne pasakomis ar žaidimais, tikrai atrandame, kuo sudominti tokio amžiaus vaikus.
Va, su paaugliais ir vyresniais - jau reikia pasukioti galvą.
Ne taip, ne tokiu tonu ištartas žodis, kartais gali turėti visai ne tokį supratimą jauno žmogaus galvoje, nei tikėjomės.
Kas įdomiausia, kaip tik, pakankamai brandaus amžiaus žmonės greičiau randa bendrą kalbą su tais niekuo nepasitikinčiais, viskuo besidominčiais ar niekuo nesidominčiais šešiolikmečiais.
Būna, kad trisdešimtmetis dar neturi savyje tiek patirties ir išmanymo, kad rasti bendrą kalbą su tokio amžiaus jaunuoliais.
Todėl, galvoju, ne tai apsprendžia mūsų amžių.
Jei, išėję pirkti agurkų, už paskutinius nusiperkame suknelę - reiškia su mumis viskas dar gerai