Kadangi, savo darbais pasigirti negaliu, tai bent pasididžiuosiu nauju dukros darbu. Skarelė mamai (ne man).
Skaros kelias:

Nu zdraste, Urtele, tu ką
Neturi išeiginės šluotos? Jau tik garsiai nesakyk.

Na va, pernešiu ir aš į virtuvę. Seniai buvo ten :)
Ryt išmaudysiu duše ir apgyvendinsiu jas kituose butuose :))

O tie žiedai padribo ir nukrito, matyt, visai dėl kitos priežasties. Yra pas mane taip buvę. Taip ir nesupratau, kas netiko.

Ką tik grįžau iš VMI, kur palikau PRC902.
Sumokėjau iš įmonės sąskaitos kodu 8240. Prašyme įskaityti įmoką įrašiau 1441.
Tiko, priėmė.

Parašiau jiems laišką. Įdėjau nuotraukas. Žiūrėsim.
Jis jau turėjęs namus - su antkakliu......

Žinokit, maitinau iš rankos ir verkiau.....

Na va, šitas perkaręs juodas grožis šiandien jau ėdė iš mano rankų. Paglostyti dar neleidžia, bet pasitikėjimą jau turiu:

Na, ką rašo Lietrytis, paprastai pusę reikia išmesti.
Jie labai nusipeza savo rašliavomis.
Kad ir vakar apie tas avarijų virtines su MB ir policijos automobiliais skaičiau. Paskui jau informacija keičiama, tikslinama.
Nepasitikiu šiuo portalu.

Va va, reiks vertėjo pasiieškoti, kad žematiška pasrokuotų su šunimi. Tada matysim, tavo ar ne tavo

Nuleidi va taip ant žemės, Urtele, ania?
Aš čia skrajoju visa laiminga. Tik bac, ir pasodinta :))
Bet beržą sodinsiu. Paliksim ten kalniuką, jei pavyks. Ant to kalniuko - berželį.
Nu taip aš jo noriu, net saldu burnoje :)

Nusimato
Labai noriu beržą ten pasisodinti. Ir žemuogių - laukinių.
Kad tik kuo mažiau šienauti reikėtų :)

Oi, ji irgi, mat, gaudo antiną. Praeitą kartą šoko kaip žvėris didžiausias į vandenį. Sūnus vos ne iš paskos - gelbėti, mat paskęs :))))
Todėl šiandien laikėme ją pavėsinėje. Nu kur po kirpyklos, visa tokia švarutė ir gražutė malsis po tą molį :))
Man, jei sąžiningai, tie visi kirpimai - išpindėjimas.
Bet, pasirodo, šitų šunelių plaukas auga kaip žmogaus. Ir būtina šukuoti ir kirpti.
O prūdelis, Dalia mačius ir buvus, liko ten pat tik padidėjo ir pagilėjo. Bet toks jovalas aplinkui. Šiandien tą traktorių išsitraukė šiaip ne taip.
Tvarkysim aplinką vėliau.

O aš gilioje nevilty....
Susiradau tą vargšą šunį. Tiksliau, net ieškoti nereikėjo, besivaikščiodami su savo šunimi, susitikome. Grįžau namo, pasiėmiau sauso maisto. Mėginau pasišaukti. Anei pro kur - bijo visko, kas juda. Tuomet padėjau tą maistelį prie stulpo ir mačiau, kad jis stebėjo mane.
Grįžom su šuniu iš pasivaikščiojimo, guli bėdulis prie to stulpo, sulaižęs visą maistelį.
Na, galvoju, šauksiu, kad eitų mums iš paskos. Kur tau - bėga toliausiai.
Bent jau pagautume, nuvežčiau į prieglaudą. Baisu žiūrėti į šitokio kūdumo šunį. Didumo sulig mūsų labradoru, o kūdumas..., net verkt norisi.
Prieš kelis mėnsius taip vienam jaunam šuneliui suradome namus. Irgi badziojosi be vietos. Dabar gyvena kaip ponia mano kaimynystėje. Ir kasdien ateina mūsų šunis aplankyti :)))
Beje, mūsų Lapė šiandien išmėgino naujai iškastą prūdelį. Mėgino antiną pagauti.
Ir mūsų "rankinukas" po kirpyklos. Žadėjau parodyti:

bandžiau iš ryto - be šansų.

Na, "sekasi", matyt, todėl, kad pastebim.
Strategiškai gera vieta atsikratyti augintinių.
Netoli autostrada. Gražus miestelis. Pravažiuodami švystelna iš mašinos ir tiek žinių.
Juk mano sūnus, dar paauglys partysė pirmą išmestą šunį - Šilę. Matė, kaip paleido iš mašinos ir nuvažiavo.
Anksčiau dirbo pas mus veterinarijos gydytojas. Jis pasakojo, irgi matęs, kaip iš pravažiuojančios mašinos švystelėjo šunį.
Tas vargšas dar kiek bėgo iš paskos....
Mes su juo vis pasišnekėdavom apie gyvūnus. Jis mano šitus bėdulius gydydavo nemokamai. Mokėdavau tik už vaistus. Duok Dieve jam sveikatos.

Kažkodėl, atsikratydami, veža į kaimus. Galvoja, kaimiečiai prie ūkio, pamaitins....

Lengva juoktis iš nesusipratėlės. Ania?
Aš gi net pagooglinau "bemsas"
Oi, kaimietė.
Yra sakoma: gali vaidint ką nori, kaip nori, bet kaimo iš savo būdo ir elgsenos neatimsi :)))
Nepradės tas mėlynas kraujas gyslomis tekėti..., nepradės

Tai jau tikrai. Grybai labai gerai tam padės

O pas mus kelinta diena bėgioja juodas gražus šuo. Maišytas su labradoru, gali būti.
Matyt, išmestas. Su antkakliu. Kūdas, kaip dviratis.
Prieš kelias dienas, kai savo šunį vedžiojau, ėjo mums iš paskos. Bet visai kitame kaimo gale. Vakar jį mačiau prie darbo.
O šiandien prieš kelias minutes buvo prie mūsų namų.
Mėginau pašaukti. Galvoju, bent paduosiu ėsti. Bet bijo žmonių. Matyt, kas nors jau nuskriaudė. Nes anądien pakankamai arti buvo priėjęs.
Tai palikau sodelyje maisto. Sakau, bent užkramtys, jei dar ateis.
Ryt, nuvežus marčios "rankinuką" į kirpyklą, užsiimsiu to šuns paieška. Pavažinėsiu po kaimą. Gal pavyks prisišaukti.
Kažkaip gaila.

Juokingiausia, kad aš su bliūdeliu einu per pievą (juk jau tamsu) o vyras stovi balkone ir švilpdamas šaukia tą šuniuką
Suvaikėjom jau abu

Tau juokas. O, kai kažkada cha-cha parašė apie brilikus, net išsižiojau. Ir dar parašė, kad ji nori brilikų, nes jie - geriausi mergaičių draugai.
Vos galvos nenusilaužiau, begalvodama
Dabar aš jau laabai gudri - žinau

Aaaa, nu taip ir galvojau.
Neturiu tokio. Turiu tik MB. Gal tiks? :)

Kaip jūs mane nervinat su ta žuvim šiandieną.
Visos

Pala pala, su smegenim man gal ir nekažką, bet mūsų kaime nevartojamas žodis Bemsas. Todėl nežinau, kas tai yra.
Čia aš rimtai.
Juk neseniai sužinojau, kas tai yra brilikai.

Nesupratau, kokių darbų?
Šiandien labai dirbau, saulė smegenis pradžiovino :)

Prūdą iškasėm rudenį. Norim žemes išlygint, kad galėtum kavos birželį gražioj aplinkoj paskanauti. Juk užsuksi?
Bet dar labai šlapia. Teks palūkėti.
Užtat dabar ekskavatorių turiu. Na ir kas, kad iki pusės ratų užsikasęs
Tegul visi galvoja, kad bagota

Taaaaaip. Žmonės turiningai leidžia laisvalaikį.
O mano šios dienos laimikis va čia:
Įvažiavo, pradėjo lyginti žemes ir liko....

Nesuprantu, negi tie žmonės tikrai tokie kvaili
Ką su jais daro FB
https://fbcdn-sphotos-a.akamaihd.net/hphotos-ak-snc7/577605_437432009601738_223223634355911_1559167_1619975688_n.jpg
Juokiausi iki apsisiusiojimo

Kas gi jas skaitytų, mielas Raini?
Žinoma, kad nutinka. Įvairių dalykų nutinka.
Įdomiausia tai, kai matai, kaip keičia žmogų rūpestis silpnesniu. Kaip pakankamai kieta širdis suminkštėja ir keičiasi, kai jai suteikiama teisė nuspręsti silpnesnio likimą. Ir ta teisė užgriūna su visa atsakomybe.
Čia jau labiau psichologiniai dalykai. Aš anksčiau apie savo gyvūnus kalbėdavausi su vaikais, kurie ne tik, kad neturi galimybės patys turėti augintinius, bet jie neturi ir normalių šeimų.
Esu dėkinga visai savo šeimai, kad toleruoja mano šitus nukrypimus. Nepasakyčiau, kad jie visi šokinėja iš laimės ir džiaugiasi kiekvienu nauju gyventoju. Bet nepriekaištauja ir, netgi, padeda :) To ir užtenka :)

Įspūdinga :)

Vežk pas mane

Nu žinok, vienintelis pašaras, nuo kurio nevemia. Arba vemia mažiau.
Ir neišberia nuo jo.
Lepus tas mūsų šuo. Kažkoks ligų maišas.
Bet šituo pašaru šeriu ir savo gražuolius dvornias.
Dar perku jautienos kaulus.
Dabar kai pirkau, tai vet. gydytoja sakė, kad kitą mėnesį turės kažkokio kitokio, super premium klasės pašaro, kuris, tikėtina, tiks ir mūsų šuniui.
Ir bus pigesnis.
Kai nusipirksiu, parodysiu ir papasakosiu.