Ne tik nudegimams.
Išbandytas jau kokie 9 metai.
Dukrai klinikose, po traumos, juo gydė nekrozines žaizdas.
Vaistinėlėje turim pastoviai.

Faina, norėčiau tokiose sudalyvauti.
Šaunuoliai žmonės, kad nestovi vietoje ir nedaro kulto iš vestuvių. Su rūtų vainikėliais ar raudomis.
Net skirdamiesi, turės ką prisiminti.
Nei čia ekstremalu, nei išsidirbinėjimas. Išradingi žmkogiukai :)

Jūsų vietoje aš nueičiau į darbą ir paprašyčiau pareiginės instrukcijos, su kuria jūs turėjote būti supažindinta ir ją pasirašyti prieš pradedant dirbti.
Ten juodu ant balto nurodomos jūsų pareigos.
Beje, jei turite 50 proc darbingumą, darbdaviui, turbūt, pateikėte visus su tuo susijusius dokumentus?
Jei rašote prašymą atleisti iš darbo dėl negalios, jums tikrai nereikia pranešti darbdaviui prieš 14 d.d. Užtenka pranešti prieš 3 darbo dienas.
Taigi, akivaizdžiai darbdaviai neteisūs.

Pamąstymui......
www.youtube.com/watch?v=Rm2dfij-mWU&feature=pl...

Jei to darbuotojo pareiginėse bus sakinys, kad jis atsakingas, kam įsakymas?

O kam jums toks įsakymas?
Pareiginėse ar darbo tvarkos taisyklėse numatot, ir nereiks įsakymo.

O kam?
Juk Priimant sudaroma DS, atleidžiant, ji taip pat pasirašoma.
Keičiant darbo sąlygas - taip pat daromi įrašai DS ir ten pasirašoma.
Kam sviestuoti sviestą?

Na jau, žmonai sakyčiau: brangioji, pailsėk, aš tuo pasirūpinsiu :)))
Jei aš būčiau vyras, toje pardėje kokią savaitę rinkčiausi dažus: juk tiek yra atspalvių.
Ir vis pirkčiau po puslitriuką
Ir dar man tie dažai netiktų.
Nu jau progų apsilankyti ir paganyti akis tikrai rasčiau.
O ką, jei žmona namuose vaikšto riebaluotais plaukais, arba su bigudukais (kas dar baisiau), arba su nutrintu, neaiškios spalvos, frotiniu chalatu.

Tu jai siurprizą padaryk - visus namus perdažyk

Ir aš prisijuokiau.
O ką, jei dar tas savininkas nuperka prabangų apatinį trikotažą, kuris, kaip žinom, kainuoja ne vieną šimtuką. Ko gi ne?
Merginos gražios, figūrytės - ledas. Ko nerodyt?
Ir nėr ten ko moterims valkiotis po dažų krautuves tegul vyrai dažus perka.
Geras. Čia man patiko

Rolf, širdele,
oi, kiek linkėjimų :)
Tegul tik jie išsipildo. To ir linkiu.

Ir dar - dabar jau vėloka, bet, kad ir ryt, atrask valandžiukę tik sau.
Išlėk kur nors į žydinčias pievas, pabraidžiok tarp laukinių žiedų....

Pas mus pagausėjimas:

Pasikraunam gerų emocijų ir kimbam į atostogas (galima ir į darbus) :))
www.stumbleupon.com/su/2v6KEX

Dar vienas superinis Amy gabaliukas:
www.youtube.com/watch?v=ebf171vP74k

O nuo kada susitikimai organizuojami tam, kad ką nors perspjauti?
O kurioj vietoj tada noras susitikti ir pasimatyti?
Dar nuoširdumo nepamirškim.
Dėl manęs gali nebūti jokių atrakcionų. Dar smagiau. Lieka laiko papliurpti su seniai matytais, bet mielais žmogiukais.
Kuo paprasčiau, tuo smagiau :)

Turiu bėdą - esu praktikuojanti ateistė.
Ot lietuviai įdomūs žmonės: viską absoliutina. Viduriuko nėra. Arba juoda, arba balta...

Skandalai,.... priklausomybė,.... nepasisekęs ir atšauktas paskutinis turas...
Bet man gaila, kad ji mirė.
O ši jos daina superinė:
www.youtube.com/watch?v=b-I2s5zRbHg&ob=av2n

www.animals-zone.com/army-kittens/
Visiems reikia švelnumo :)

O aš pirmiausia pasižiūriu :)
Ir man širdy šilta, kad yra neabejingų žmonių. Kad ne visi ramia sąžine numeta gyvą ir dar labai gražų sutvėrimą ar tai sunaikinimui, ar tai į gatvę.
Labai džiaugiuosi, kad yra tokių, ligoniais juos pavadinčiau gerąja prasme, kurie surenka tokius nelaimėlius. Juos globoja ir ieško naujų namų.
Kuo jų, tokių žmonių, daugiau mūsų sviete, tuo mums visiems geriau.
Nes tokie, kurie sugeba pasirūpinti nelaimingu gyvūnu, niekados neišmes į gatvę kūdikio ar nepaliks likimo valiai senolio.
O mūsų pareiga, sakyčiau, paremti finansiškai tokius darbus.
Keli litai neišgelbėtų mūsų piniginės nuo "džiovos", o kai tie keli litai sukrenta iš didesnio skaičiaus piniginių, jau ir savanoriams lengviau dirbti.
Todėl, agituoju protingus, gerus (tikiu, kad tokie ir esame. Tik neturim galimybės įrodyti)žmones, paaukoti nors po kelis litukus gyvūnų prieglaudoms.
Ir nebarkit manęs, kad ne vaikų namams......
Gyvūnai, juk, mums irgi labai svarbūs.
Va, grįžau, ant laiptų prie lauko durų dideliausia žiurkė padėta.
Kuris ją parnešė, nežinau.
Bet dovana yra :)

Nu nusiimkit jūs tas tomo nuotraukas.
XXI amžiuje gyvename, be reklamos nieko nebus.
Ir, jei nervina reklamos, išgerkite po lyšną :)))

Na, man 50 užpildo tik vieno danties skylę.
Mažokai :)

Negeria tie, kurie girti savęs nekontroliuoja ir sarmatos prisidaro paskui

Ir iš viso, kalbama taip, lyg iš čia esančių kas nors gertų iki pometies netekimo.
Pasiurbiam: kas daugiau, kas mažiau. Iš viso, nematau tragedijų.
Jei vairuoju - negeriu, vežioja - baliavoju.
Ir kurioje čia vietoje kompleksai?

Nu dar gražiau.
Geriantys ar negeriantys - ne rodiklis susitikimuose.
To dar betrūko, kad kas skaičiuotų mano išgertų taurių kiekį. O išgeriu kibirą ir dar biškutį. Na taip panašiai už kokį pusmetį :)))
Na ir kas?
Geriu su tais, kurie irgi tą daro.
Niekas dar nebuvo nugriuvęs. O jei ir nugriūtų, tik tie blaivininkai ir atkreiptų dėmesį


Bet tai jau jų problemos, ne to, kuris nuvirto
O siūlyt negeriančiam? To dar betrūko :)
Tegul negeria. Daugiau liks :)

Apgavo tave Tomukas.

Smagiai žiūrisi, kaip profesionalas valdo karštą stiklą:
www.youtube.com/watch?v=CikWkbZeo1w

Ne tik skonis, bet ir išvaizda buvo puiki (ne visoms pavyksta ta "virvelė").
Tikrai, tikri kibiniški kibinai.
Teko ir man paskanauti. Liuksiški :)

Man reikia prieš tai daug išgert, kad paskanaučiau :)
Siūlė KJuratė. Na, jei nežinočiau, kad tai stručio kiaušinio omletas, tai gal. Bet kai žinau, blaiva - nei per kur.
Tas pats kaip su jūros gėrybėm.
Savo anties kiaušinių irgi nevalgau.

Durna biškį. Gal ir ne biškį?

Tu čia apie mano Antaną?

Na, dabar aš pasakysiu, ką pamačiau ten nuvažiavusi šiandien per pietus.
Jau iš tolo švietė vėliava ir geltoni bei mėlyni balionai.
Vaikučiai buvo susodinti prie stalų ir valgė stručio kiaušinius. Jergutėliau, ir vadovų skūpumas - iš vieno kiaušinio norėjo tokią govedą pamaitinti.
Tai vaikučiai bent jau gėrimukus gėrė, kad skrandukai tokie tušti nebūtų.
Paragavau iš vieno ąsočio. Kažkoks rudos spalvos su plaukiojančiomis arbūzo sėklomis. Sakė, kad kažkoks kriušonas. Ką aš žinau, savo vaikams tokio gerti neduočiau. Prarūgęs kažkoks. Gal jau vieną kartą gertas buvo... Tai ir išlakiau visą, kad vaikučiai neapsinuodytų.
Visi vaikučiai sėdėjo susigūžę, laukė kol mamytės atvažiuos pasiimti. Pavargę atrodė ir alkani bei ištroškę....
Bet tarpusavyje, matyt, labai susidraugavo, nes jau kad kriokė tai kriokė išsiskirdami.
Nu ir kaip nenusidraugaut - juk reikėjo kažkaip, kaip vienam kumščiui, prieš tokius vadovus atsilaikyti.
Guodėsi man mažiai, kad ryte 7 valandą, dar negulusius, sustatė į rikiuotę ir liepė mankštą daryti. Dievul, kokia mankšta tokiu metu? O paskui jau leido eiti prigulti.
Tai ką jau ten ir bemiegos vargšiukai, jei, sakė, 8 valandą jau visus žadino ir dryžuotų piliulių (pati jas mačiau, net ragavau) jėga grūdo į burnytes. Ir dar su švirkštais kažką, sakė, darė....


Aha, dar mačiau kaip vadovai maisto atsargas į tašes krovėsi. Žiauru, sakyčiau....

Žodžiu, sakė, susitikimas labai vykęs, visų akys švietė iš pasitenkinimo. Tik va, bėda, trumpa būna ta para. Nespėjo susitikti, jau reikėjo skirstytis.
Nes puikiai leidžiamas laikas prabėga akimirksniu.

Be abejo, darbo sutartis.
Todėl ir sakau - jūsų pareigos toje įmonėje - vadybininkas.