Prajuokinai
Jie tik žiūri, kurios papai didesni, kad pasislėpt galėtų.
Nu jau įtariu įtariu, kas būtų jų slėptuvė

Ir labai praktinis patarimas, renkantis kėdę: ratukai tokie, kurie nebraižo grindų taip stipriai. Kažkokia minštesne danga jie padengti.
Jie labai minkštai važiuoja ir nepalieka žymių.
Savo kėdei ratukus pirkau atskirai. O anuos tiesiog išmečiau.
Ir, žinoma, kėdės kojos, būtinai metalinės.

Nu
Odą jau būtų sudrožus "na drebezgi"
Ir dar galiu pasakyti vieną pliusą - vasarą nekaršta atsisėsti ant šio audinio.

Šis audeklas tiesiog unikalus: jau beveik metai katė lipa juo, kabo, nagus galanda. Žodžiu, gyvena mano kėdėje - jokių pasikeitimų.

Va čia su tavimi sutinku visu 100 procentų.
Labai gaila....

Tai jūs pažiūrėkit, kada rašyta.
Vakar ne iš karto buvo informacija apie tokį kiekį žuvusiųjų.
Buvo kalbama, kad visi išgelbėti.
Nors visai nepasitikiu ir negerbiu mūsų žiniasklaidos, bet čia ne visai mūsų žurnalistų kaltė. Tik dabar, bent jau, galėtų patikslinti informaciją.

Sergam sergam už jaunimą :)
Mano žemietis žaidžia. Vytenis. Liko vienintelis įžaidėjas. Labai linkime jam sėkmės.
Ir jokių čia blogų pranašysčių. Reikia tikėti :)

www.youtube.com/watch?v=_cw1uLVSl1Y&feature=pl...
pasimėgaukim :)

Ne apatiniuose rūbuose čia esmė, o pačiame jų rinkimo procese.
Įsivaizduoju linksmą merginų kompaniją, padedančią nuotakai išsirinkti seksualų drabužėlį.
Paskui, ir po 10 metų susitikusios, turės apie ką papliurpti.
Kaifelis :)
Kažkuria prasme man tai primena smagų susitikimo organizavimą. Kai kelis mėnesius tauški apie tai kas bus, paskui dar tiek pat laiko - apie tai kas buvo.
Smagus tas pasiruošimo etapas. Gaila, kad šiais metais nuobodžiai viskas vyksta :)

Visiškas kaimas, aš tau pasakysiu.
Aš net Morriconne koncerte buvau Vingio parke prieš porą metų. Buvo jėgiškai :)

Suintrigavo filmo pristatymas:
vimeo.com/17772908
Gal kas turit ar žinot kur gaut?
Labai noriu pažiūrėt.
Ačiū :)
www.imdb.com/title/tt1440266/

O kaip katė siaubė botanikos sodą?
Ėdė augalus ar vazonuose tualetus pasidarė?
Jei ėda - sėju žolės.
Jei daro tualetą (laiptinėje auginu didžiulę durnaropę, tai buvo pradėję man joje šlapintis), apdengiau gražiai vazoną kartonu. Šalia stovi dėžė su kraiku.
Jokių problemų.
Katės tokie sutvėrimai - įžeidei, užgavai, keršys.
Todėl su jomis reikia gyventi taikoje ir santarvėje

Aha, jau mačiau. Gera dokumetika.

Tikitės, kad atlygins žalą?
Šiaip jau, reikia apdrausti savo turtą.

Tas antras - šakės

O aš kalbėčiau kalbėčiau apie juos :)

Nepatikėsit, užvakar mūsų naujosios katytės Mumusiuko ieškojau iki pusės dviejų nakties. Išėjau į balkoną dūmelį patraukt gal po 12 jau buvo, o ta šiknė ėmė ir nušoko žemyn. O ten jau laukė jos priešė. Nu ir nuvijo į sodelį.
O dievuliau. Slampinėjau slampinėjau po visą sklypą šaukdama Mumusiukai, mumusiukai.
Neradau.
Ką gi, teko palikti pirmame aukšte atidarytas balkono duris nakčiai, kad ji grįžus galėtų įeiti į namus.
Palikau ir šunį (nors jis visada eina miegoti į antrą aukštą), kad kai grįš mažiukė, neįleistų priešės į kambarį. Jiedu su naujoke labai susidraugavę: kartu ėda, kartu miega :)
Jergutėliau, ryte anksčiausiai atskėliau. Chu, grįžus mažė, miega :)

Ir taip kasdien kažkokie veiksmai vyksta :)
Vakar, pavyzdžiui, pirmą kartą mažiukei parodėm, kur vyras žvejoja joms žuvis. Sėdėjo kaip povas ant krantelio, kramsnojo žuvis, kol neatėjo senoji katė. Teko mazgei greit sprukt į namus :)))

Įdomiai katės ir su antimis bendrauja. Jei antys pirmos žuvies negauna, kates varo iš teritorijos. Kai jau pasisotina, leidžia ir katėms arčiau prieiti :)))

Kažkaip net amą atėmė, pažiūrėjus....
Galingai...

Artai, kokiu max greičiu jie važiuoja?

O aš niekaip neturėjau galimybės išsirinkti.
Jie patys ateina. Iš tiesų, skirtingų charakterių. Įdomiausia, kad katinai ir šunys išsirenka sau autoritetus - žmones.
Juozapas, išgirdęs dukros balsą, net sustingsta. Ji jam kaip valerijonas :)
Lapė (šuniukas) myli mano beveik marčią.
Labradoras, nors ir dukros šuo, bet labiausiai džiaugiasi vyru.
Na, visi šunys, nors šeriu aš, labiausiai džiaugiasi vyru. Nes jis, ko gero, vienintelis su jais daugiausiai bendrauja.
Katia (mūsų senė katė) labiausiai myli sūnų. Net apsikačiuodavo jo lovoje. O tai jau pasitikėjimas :)
Visos katės, beje, draugauja su šunimis. Šunys visai nepyksta, kai katinai ėda jų maistą.
O svetimus tai, ohoho kaip veja.
Na, gal Bailius geresnis, ne toks skūpas. Leidžia kartais kaimynų katinui pakramsnoti jo sauso maisto. Bet, jei turi mano virtos košės, net mūsų katinai jos negauna :)))
Smagu juos stebėti :)
Ai dar, kažkodėl Katė (irgi jau pagyvenus) labai skriaudžia naujausią katytę. Tiesiog ją medžioja. Todėl ji kieme būna tada, kai vedžiojame šunį (eina kartu, nereikia net pavadėlio), arba kai aš tvarkau gėlynus.

Turbūt pirmą kartą perskaičiau iki galo.
O šita eilutė išvertė iš kėdės

Mūsų grožio kojos nei kiek ne švaresnės.
Nu, nesiprausia lipdamas į lovą, nors tu ką

Kaifas jam ten. Paguli, po krūmus pasiduoda. Ot gera gyventi.
Gražus, rupūžiokas

Karšta, tvanku, šviečia saulė.....
Gerai, nors vėjukas yra, nes išvirsčiau iš koto. Net nežada lyti...
Nelaistysiu, eina velniop. Tegul džiūsta :)

Įtariu, bus vienu fužeru paėmęs per daug

O aš nieko neturiu, nei siemkių, nei chalvos, nei braškių... ech...
Neturiu ką išmainyt ;)

Aha, jau geriau va taip siurprizas, nei telefonu pasakytų: žinai, šitą, čia biškį tokia bėdelė, kaip čia švelniau pasakius, nutiko.... ai, čia tik pusė virtuvės aprūko. Bet nieko, mama, tu dirbk dirbk, sutvarkysim..
Įsivaizduoju tada

Tai va, šiandien išbandžiau jau kitaip: dėjau obuolius ir razinas, pyliau kefyrą, cukraus dėjau visai nedaug. Aišku, šiandien jau dariau "iš akies".
Gavosi nerealiai. Karštas, su vaniliniu blombyru dabar kokis kelias savaites, kol atsibos, bus mūsų desertas :)
Dieviškas skonis. Kai atvažiuosi - mudvi valgysim jį

Jei čia mūsų, trenktų, nebūtų - neateitum juk :)

Pala pala, o kodėl stipriai?
Mes lengvai trenktos :)
Ramiai, nes stipriai trenktos švilpukus nuiminėja :))

Pasakysiu tau tik tiek: kai pirmą kartą važiavau į susitikimą, į Dalią 29 žiūrėjau iš tolo. Ji man atrodė tokia nepasiekiama... (beje, protingos moterys dažnai taip atrodo). Šypsosi, mačiau, bendrauja su visais.
Durna buvau ir tiek.
Susipažinom.
Faina ir paprasta. Bet ne prasta. Ir, bliambački, protinga. Ir dar graži, zaraza. Ir tikrai geros širdies.
Cha-cha, iš viso, nežinau ar moka nesišypsoti. Ką aš žinau, nu nemačiau jos surūgusios. Taip atrodo, kad visą gyvenimą ją pažįstu. Gera ir šilta šalia jos.
Ir Elstė natūroje visai kitokia nei forume. Simpatiška tyli moterytė. Toks jausmas, kad forume visai kitas žmogus.
Todėl kartais labai keistai atrodo jos kai kurios mintys.
Todėl, kai nepažįsti, tau, galbūt, atrodo, kad piktai čia kas nors ką nors išsako.
Tiesiog, mes kiekvienas tas mintis, kurias perskaitome, girdime savyje pagal mūsų tos akimirkos nuotaiką.
O kai skaitome jau pažįstamo žmogaus mintis, girdime jo balsą ir intonaciją. Ir suprantame tuos pačius žodžius kitaip.
Nėra čia piktų žmonių.

Snake, niekas jos nepilnaverte nepavadino.
Čia jau tavo žodžiai.
Paprastai žmogus išsako savo nuomonę ir eina sau.
O čia visą dieną tas pats per tą patį. Tada jau kyla visokie įtarimai.
Žmogus daug kartų kartoja tą patį per tą patį tik tuomet, kai nori tai įsiminti ir, gal, net patikėti pats tuo.
Todėl tai ir atrodo keistai.