O čia jau jums nuspręsti :))))

Turit konkurentę :)))))

Tai gal čia tapybos pradmenys kokie lenda į paviršių?
Gal pamėgink ką nors ant balto popieriaus lapo....

Galiu prisijungti....

Nagi nagi, truputį plačiau apie perspirantus :)
Jei jau atidžiai renkatės, tai gal pasakysit, koks cheminis elementas sukelia vėžį?
Nes aš, tai sužinojusi, stengiuosi jų iš viso nenaudoti. Nors anksčiau neišeidavau iš namų nepasipurškusi deziku :)

O apie plaukų dažymą galiu pasakyti tiek: dažau visą savo gyvenimą, bet mano plaukams tai nė motais. Nei jie slenka, nei krenta. Žvilga, sveiki ir tikrai gražūs.
Galiu jais pasipuikuoti.
Priauginami nagai, jei jie ne per ilgi - labai gražu.

Jūs neesate iš mėnulio nukritus.
Bet man tikrai labai patinka save prižiūrinčios moterys :)
Truputį pasidažiusios, plaukučiai ne pelės spalvos, bet turintys spalvą. Juk gražu.

Žinot, pasigedau Batuko :)
Sakau, gal kaimynai už tą šunį į cypę uždarė, ar ką

Kol dažydavau pati, pirkdavau, nežiūrėdama gamintojo. Svarbu, kad būtų ryžai raudona ir gerai.
Dabar gi, tokios spalvos pati nerasiu, nes sumaišė bent 3 atspalvius. Teks vėl duot uždirbt stilistui :)

Nesuprantu, iš kur jumyse tiek fantazijos....
Na, nedašustų anikaip. Metam viską, kas pasenę ir paskui dūsaujam, kad net atsisėst neturim ant ko :)

Oho, su orkestru nebuvau girdėjusi.
Super. Didinga.

Na, ką čia ir kalbėt. Žiūrėkit, Skorpionai su orkestru užgrojo vienąkart, ir ką - liuks gavosi. Tai pakartojo ne kartą.
Net su Vanesa Mae pamėgino. Irgi - super.

Lorita, vat neužkabina kažkaip Čiurlionis.
Gal kamerinėj aplinkoj reikia klausyti.....

Nors, gėda prisipažinti, specialiai juk neklausau. Kas žino, gal ir patiktų :)

Dukra davė mintį: gal tas katinėlis kurių nors kaimynų.
Gal vertėtų parašyti skelbimą laiptinėje?

Kas ten žino, ar protingiausi. Bet kad gražūs, tai jau tikrai.
Net nuskenavau seną nuotrauką. Turėjom vieną tokį.

Nieko sau "visai nieko" :)
Man šis gabaliukas - Metallicos veidas....
Vien dėl jo eičiau į koncertą.

Gyvai girdėjau Apocalypticos atlikimą. Visa Trakų pilis dainavo.
Irgi puikiai...

Oi, apie savo mamą ir augintinius galėčiau nesustodama pasakot.
Aišku, šuns kaltė, kad mamai sulūžo šlaunikaulio kaklelis. Nu šiknius, taip prabėgo pro ją, kad parvertė, ir jau treti metai su lazdele tenka klibinkščiuot.

Bet..... ,ypač žiemą, grįžtam, mamulė sėdi savo kambary, šuo prie kojų, ir sako - va, Pinkis (šeškas) jau kokia valanda miega ant kelių. Negaliu net į tualetą nueiti. Lyg tai skundžiasi. Na, tai sakau, padėkit į šoniuką. Aha - prabus :))))))))
O pati tokia laiminga, kad turi kuo pasirūpint.
Juk mes paskendę darbuose. Dėmesio kaip ir mažoka. Tai va, kas belieka.....

Tai va, ta atsakomybė verčia būti namuose. Prižiūrėti.
O dėl numynimo, šiandien šeškui pati koją numyniau. Jis visada, kaip šuniukas sekioja iš paskos. Atrodo, tik kuteno į virtuvę pakui mane. Sustojau kavai vandens užsikaisti ir, galvoju, jau duosiu kokį sausainį jam. Žingsniukas į šoną ir, girdžiu cypia. Vaje, pati užlipau.
Niekas neapsaugotas.

Aš tai tik už tai, kad žmonės turėtų augintinius. Ypač, kur yra maži vaikai. Kaip gražiai jie draugauja.

O ko bijoti?
Labai faini šunkos.
Labai draugiški, netgi sargūs. Svarbiausia, tokį galima visur vežiotis. O mūsų dramblys paprastai užima visą galinę sėdynę, nuseilėja langus, ir labai trukdo vairuoti, nes veržiasi į priekį.
Viena jo niekur nevežu. Net į pievas pabėgiot vežam arba su dukra, arba su vyru.

Arba, kai išvedam pasivaikščioti, tai kai pamato kitą šunį ar katę, tada jau pasivaikščioti veda jis :)))))
Nedresuotas, toks durnius labai gražiom akim :)))))
Ir labai mielas.

Na, taip, yra tokia veislė. Žinau.
Bet yra labai paprastas dalykas - surišti jiems plaukelius, kad nekristų į akis, ar užversti kaspinėliais. Na, man atrodo idiotiškai tie nukaspinėti šuniukai. Netekę savojo "aš". Bet, tai - ne mano reikalas.
Beje, norėčiau jorkšyriuko. Nu spirgučiai, kitaip nepavadinsi.
Labai mieli šunkos.
Mano pažįstama turi. Neriša jokių kaspinėlių. Nukerpa kirpčiukus ir šuns nekankina.
Tas ir žavi.

Kiekvienas turim savo nuomonę, savo požiūrį. Savaip rūpinamės augintiniais.
Vieni juos mylime ir bučiuojame. Kiti apsieiname be bučinių, tiesiog jais rūpinamės.
Svarbu, kad neskriaustume, nemestume į gatvę, pamaitintume ir suteiktume prieglobstį.
Tai duoda naudos tik mums patiems.

Nea, geriau: "Blogoms mergaitėms viskas" :))))

Na taip, žinai, kad mezgimas - tai neįgyvendintos erotinės fantazijos :))))

Ir ne tik liežuvį :))))

Aš nepykstu.
Matai, kam ko reikia. Na, negaliu praeiti pro išmestą gyvūną. Ir nieko čia nepakeisi. Ir, turbūt, ne meilės per daug. Tiesiog kitaip negaliu elgtis ir viskas. Ir namiškiai tokie patys. Visi namo tempia, ką tik randa. Paskui ieškom pamestinukams naujų namų.
Meile to tikrai nepavadinčiau. Tai - rūpestis ir atsakingumas. Tiek.
Mums namuose gyvūnai tikrai ne namų puošmena. Greičiau - namų darkytojai.
Bet jei jau jie atsidūrė pas mus, privalome jais pasirūpint.
Tai - taip elementaru, atrodo.

Vaikams ir sakau - greičiau aprūpinkit anūkais :))))
Bus kitas rūpesčio objektas.
Bet čia jau bus ir meilė :))))

Gražus tavo šuo.

Nu, nesutinku su tavim.
Bet tingiu aiškintis.
Niekad nesuprasiu ausų karpymo ir uodegos nukirpimo, kaspinėlių kailyje.
Nejuokink. Čia - jau tuštybė ir žmogiškumo stoka.
Pas mus visi gyvūnai tokie, kokie yra.
Vieni priglausti, kiti atiduoti, kiti padovanoti.
Tik šeškus pirkome.
Ir ką, mes jau ligoniai?
Ar ligoniai, kad parsivedame kažkieno išmestą šunį? Jį pašeriame, o paskui jis pas mus lieka? Atsakyk sau į vieną klausimą - gal reikia vaikus išmokinti valkataujantį šunį ar katę akmenimis uždubasinti? Ar tiesiog pervažiuoti?
Man atsakymo nereikia, aš jį žinau. Ir savo vaikus taip mokiau. Bus anūkų - mano vaikai jau taip juos mokins....
Koks čia sindromas?
Be reikalo tu taip....

Aha, galvoja, švilpauti tai mūsų reikalas.
Arba galvoja, kokia čia kalba juos kalbini :)))

Dėl maitinimo tai labai nepergyvenk.
Joms reikia ko nors, ką galėtų lukštenti. Saulėgrąžos, moliūgų sėklos. Tik jos neturi būti sūdytos ir kitaip apdirbtos.
Vandenuko turi būti visada.
Mes atnešdavom medžio šakelių. Papūgytės jas nužievindavo. Tik irgi pažiūrėk, kad nebūtų kokio sakingo medžio.
Sėkmės :0

Net užpavydėjau. Labai teigiamų emocijų šie paukštukai suteikia.

Deja, mūsų trispalvė katė - žvėris. Sumedžiojo papūgėles.

Jie gi ne graužikai, tai kaip gali graužti narvelį. Nors pas mane narvelis tik šiaip sau yra, laiptinėj numestas, kai nori - ten pamiega :)
Tu čia kažką uostei ne tai :)
Beje, pauostyk bet kokį gyvą padarą, priekabiai, kaip sakai - užuosi kvapą, kitokį, nei tavasis :)
Ir joks čia pseudomotinystės sindromas. Tiesiog mieli gyviai, gyvenantys kartu su mumis.

Šunį turi?
Jei turi, juo rūpiniesi, maitini ir globoji. Paglostai. Suserga - gydai.
Netenki - išgyveni dėl to.
Tiek ....

Šiaip jau tai įkliuvęs :))))
Turbūt pas tą blondinę keliauja :)))

Ne tik pajūryje saulės nėra.
Įtariu, bus kur tai užrakinęs.
Bent jau kitam savaitgaliui susimylėk, ir padėk į vietą :)

Užtat ir sakau, kad menas :)
Ir nelengvas :)

Ant paties žurnalo parašyčiau nuo tada ir tada - statusas toks ir toks.
Juk ir ant visų SSI ir kitų dokumentų reiks pažymėti statuso pasikeitimą.

Nesutikčiau.
Net neįsivaizduoju, kaip sudaro darbo grafikus pardavyklose, kur darbo laikas nuo 9 iki 21, be išeiginių ir dirba 2 pardavėjos.
Jos dar ir atostogaut juk turi.
Čia - jau menas.

Tikrai nežinau, todėl tik mąstau:
DS pačioje pirmoje eilutėje parašyčiau: nuo 2000-00-00 UAB "Bambatrynis".

Na, čia jau darbas.
Didelis darbas be teisės sugadinti, išardyti, užsiūti ar numesti nebaigus.
Nesugebėčiau šitaip.
Labai gražu, originalu.

Laukiam :)

Žinokit, kaip smagiai jaučiuosi, žiūrėdama rankdarbių nuotraukas.
Bent jau pagal save žinau, kad bet koks rankdarbis, daromas iš širdies, ramina. O paskui yra kuo pasipuikuoti :)
Būna labai smagu, kai kas nors pagiria :)
Fantastika :)

Kažkada, jau seniai, Kauno dramos teatre žiūrėjau "Mūsų miestelis". Žinai, gal kokią savaitę norėjosi daryti tik gerus darbus.
Tai, tam tikra prasme, požiūrio keitimas.
Arba, perskaičius "Tris draugus", norisi jau jei neturi tokių draugų, tai bent tokiu draugu būti.
Taip ir filmas. Jei aktorių vaidyba natūrali, jei įsijauti į herojų gyvenimą, jei tenka žliumbti filmo metu, tai kažkaip formuoja pasaulėžiūrą.
Arba, jei negali pamiršti kažkokių filmo epizodų, ne todėl, kad efektai superiniai, bet todėl, kad užkabino širdies kertelę, tai irgi veikia :)