Petronele rašė: Joks filmas anei knyga nepakeitė mano požiūrio į gyvenimą, tik pats gyvenimas. Apie jo prasmę (gyvenimo) mąstyt beprasmiška.
Kažkada, jau seniai, Kauno dramos teatre žiūrėjau "Mūsų miestelis". Žinai, gal kokią savaitę norėjosi daryti tik gerus darbus.
Tai, tam tikra prasme, požiūrio keitimas.
Arba, perskaičius "Tris draugus", norisi jau jei neturi tokių draugų, tai bent tokiu draugu būti.
Taip ir filmas. Jei aktorių vaidyba natūrali, jei įsijauti į herojų gyvenimą, jei tenka žliumbti filmo metu, tai kažkaip formuoja pasaulėžiūrą.
Arba, jei negali pamiršti kažkokių filmo epizodų, ne todėl, kad efektai superiniai, bet todėl, kad užkabino širdies kertelę, tai irgi veikia :)