Na, tai uždengė gi juos teisingai.
Nenorėčiau į tokius liftus, eina sau

Užuojauta...

Esi teisi. Todėl ir sakau: ar užtektų jėgų.
Nes žinau save: tada jau lakstyčiau: Vilnius, Druskininkai.
O bėdų turiu pakankamai. Ir nemažų. Ar galiu sau tai leisti?

O tu ne tik norėk, bet ir pamėgink.
Pamatysi, galim ir mokam ir rimtai kalbėtis

Ko čia daugiau prisiuostysi, kai pinigų nėra?
Lieka vyro kojinės

Bet čia senas interviu.
Patobulėjo gal?

Jau supratom. Viskas gerai, Irute
Kad tik tiek bėdos būtų :)

Tai va, ir galvoju: bėdos užklupę, blogai, dejuojam.
Juk esam sveiki, gyvi...
O čia..., vaikai. Vienos mergytės baigtis jau aiški. Tik palaikomasis gydymas... Dieve, ką išgyvena tėvai....
Ši mergytė, mažoji Kamilė (ko gero tokių yra ir daugiau), neturi nieko artimo.
Tai kas gi jai rankelę palaiko ar galvelę paglosto, kai skauda? Kas prie lovelės naktį sėdi?
Niekas....
Katiną tysiojau po daktarus ir žliumbiau, kad padėtis beviltiška... o čia maža mergytė.
Eina sau. Labai skauda širdį.

Beje, šeštadienį būsiu Vilniuje, teatre. Bet net nežinau, ar turėčiau tiek jėgų aplankyti tokį vaiką....
Ir būsiu ne viena.

Tai kad sunku suprasti, kada juokauji, kada rimtai kalbi
Toks jausmas, kad dažniau - rimtai.

Taigi...., ir aš paskaičiau paskaičiau ir pagalvojau: kokios mažos mūsų bėdos......
Vilniečiai, gal kas nors paglostytų šio mažo vaiko, Kamilės, rankelę?... Negaliu sustoti žliumbti....
www.facebook.com/photo.php?fbid=372667889488771...

Tiems, kas neturi FB:
Mamų unija rašo:
"Sios dienos zinios is ligonines: aplankiau Saruna ir jo mama. Berniukas labai sulyses ir vis dar silpnutis. Dziugina tai, kad kraujas geras ir perkeltas i skyriaus palata is reanimacijos, taciau labai vemia ir viduriuoja. Mediku prognozes gan geros, tik reikia laiko, kad jis bent kiek atsigautu ir nustotu vemti.
Kalbejau su Julija gydancia daktare. Taip, deja, Julijai skiriama tik paliatyvi pagalba ir visi gydymo metodai jau issemti. Mergaites diagnoze- rabdomiosarkoma-minkstuju audiniu sarkoma, kuriai isplitus , ji tampa nebevaldoma. Ji kasdien kontaktuoja su ja gydziusia daktare del palaikomuju ir nuskausminamuju vaistuku naudojimo.
Kita, dziugesne naujiena, tai Kalediniu kojinaiciu akcija. Vaikai ir personalas be galo dziaugiasi kasryt randamomis dovanelemis. Tad dabar kiekvienas ryta
s itin laukiamas. Siandien nuveziau aukletojai kruva isplautu, sutvarkytu mazu zaisliuku, nauju siltu mezginuku ir kitu maloniu dovaneliu bei smulkmeneliu. Kamile, Antazaves vaiku namu globotine, nuo manes nesitrauke visa lankymo laika ir labai norejo su manimi vaziuoti si penktadieni i Druskininku Snow Arenoje organizuojama rengini vaikams. Mergaite net apsiverke, nes labai norejo slidineti, kepti picas ir zaisti. Pazadejau Kamilei, kad atvaziuosiu jos lankyti i Druskininku Saulute ir , zinoma, teks nuvezti dovanu. Kadangi mergaite auga globos namuose, tad butu smagu jei kas nors sugalvotu mergaitei asmeniskai padovanoti dovanele. Kamilei 9 metai. ja matote fotografijoje:)) Ji labai laukia sveciu ir dovanu, bei demesio:))"

Tai ir sakau, kad skaitai kas antrą žodį

Irute, toks jausmas, kad skaitai kas antrą žodį

Mesti rūkyti ir gerti negali silpnavaliai.
Kaip ir valgyti

Dar vienas lifto tema:
www.youtube.com/watch?v=NeXMxuNNlE8
Čia labiau reklama, bet nuo to adrenalino ne mažiau

Rekomenduoju pastudijuoti majonezo riebumą ir aliejaus riebumą.
Tada susidėlioti kiekius, ir pamatysit, kad nėra tas vilkas toks baisus

Jei sąžiningai, tai salotoms neturiu taisyklių.
Tada, kai pas mane buvo Upss su dukra, susukau pačias paprasčiausias: pekinas ( o gal aisbergas ), pomidoras, paprika, gal dar agurkas, feta. Jau net neprisimenu, jei sąžiningai.
Bet visa esmė užpile.
Aš jį darau su citrina, aliejumi ir medumi. Gerai suplaku ir užpilu.
Ir, galiausiai, užbarstau meilės :)

Bet man gardesnės yra kitokios: kurias užpilu majonezu suplaktu su ananasų sultimis.
Tai: salierai, obuoliai, ananasai arba žiedinis kopūstas, agurkas, paprika, kukurūzai.

Ačiū :)
Kitą kartą kitokių pagaminsiu :)

Juozapas - berniukas (ono)
Steponas - mergaitė (ono)
Gremlinas - mergaitė (dar nenuvežiau sterilizuoti)

Jie visi liūdėjo, kai ji sirgo. Ir tą vakarą, kai atvažiavo ją užmigdyti, iš viso, visi kaip nesavi. Pakampėm pakampėm. Nei su žaislais žaidė, nei lakstė. Net Gremlinas ant duoninės nelipo. Iš viso, ji miegojo prieškambaryje ant šaliko. Visą tą savaitę, kol Pupytė sirgo.
Dabar jau atsigavę. Nupirkau naujų žaislų. Eina vėl galvom.

O dėl snobų, kuriems svarbu augintinio veislė, pilnai sutinku. Jiems gyvūnas - interjero detalė. netinka, sulūžo, išmečiau. Pakeičiau kitu. Ir vėl gražu ir gera.

Čia jau ne man blogai ar broliui.
Čia jai pačiai blogai. Supranti?
Na, negali žmogus batų užsirišti.
Vadinasi, nori neori, reikia daryti išvadas.
Ir nesakau, kad visos ar visi turi būti kaip nendrės. Bet elementariai savo svorį sureguliuoti reikia.
Tai ne tik estetinis vaizdas. Tai labiau dėl sveikatos. Sąnariai, širdis, kiti organai apkraunami svoriu, apauga lašiniais. Na, pripažink, tai nėra gerai.
Beje, pažįstu ne vieną apkūnų žmogų. Ir, beveik su visais, pokalbis baigiasi ties jų problema - antsvoriu.
Jie mėgina su tuo susigyventi. Bet giliai širdį norėtų numesti nafig bent keletą kilogramų. Tik. Aš, visgi, galvoju, kad jiems trūksta valios.
Jeigu mano gyvenimo tempas būtų bent kiek lėtesnis, kas žino, gal ir man tektų kovoti su papildomais kilogramais.
Nes pavalgyti tai jau mėgstu. Ir, ypač, prieš einant miegoti. Nes, būna, per savo bėgimus, pusryčiauju 17 valandą.
Taip, pavyzdžiui, buvo vakar. Lėkiau lėkiau, grįžau namo ir prisiminiau, kad dar nieko burnoje neturėjau. Prarijau vienu ypu 2 varškės sūrelius, įsidėjau kepsnį ir...., jau neįveikiau jo. Tiesiog, matyt, jau užsikentėjau.
Užtat vakare sukramsnojau kelis obuolius, ir į lovytę.
Ir dar ką pastebėjau: jei tik ką nors sukramsnoju ryte, visą dieną tik ir galvoju, ką čia dar suvalgyti.
Ir tokią dieną keiksnoju, nes, kaip šiukšliadėžė, viską verčiu į save.
Kadangi, labai dažnai pietauju eidama (tiesiogine šio žodžio prasme), tai nespėju daug ir privalgyti.
Nes, tik įsidedu ką nors suvalgyti, tuoj atsiranda koks nors neatidėliotinas reikalas, pasitabaluoju su ta lėkšte rankoje, maistas atvėsta, tada susistumiu jį į burną arba palieku, ir toliau lekiu.
Bet...., jei jau nieko per dieną neveikiu (būna būna), tada jau valgau ir storėju :))

O sportas... sportavau. Važinėjau į sporto klubą. Nedavė man jokio teigiamo rezultato.
Aš galvoju, kad sporto klubai tik tinginiams. Guli, koją kiloji ir tikiesi būti graži :)))
Va, dabar lekiu su šuniu. Bėgsim kokį puskilometrį, kol pridusim, tada greitu ėjimu (su stabtelėjimais ties įdomesniais medžiais) eisim dar kokius 1,5 kilometro. Tai aš vadinu sportu.

O kas pasakė, kad norim muštis?
Prašom neskleisti erezijų, Irute.

Pradėsiu nuo to, kad esi tikrai labai žavinga moteris. Tikrai. Labai gražios tavo akys Tavo apkūnumas kažkaip nekrenta į akis. Nes esi linksma, pasičiustinusi moterytė.
Bet, pati dabar pripažįsti, kad ne tik maisto kiekis, bet ir judesys duoda rezultatą.
Pripažinkim, kad sėdintiems pakanka grūdelio, o suryjame visą varpą su stiebu.
Pasikartosiu jau kelintą kartą: konclageriuose storų nebuvo. Kaži, kodėl?
Pirmoji mano brolienė, amžiną jai atilsį, į gyvenimo kelio pabaigoje sustorėjo. Visą gyvenimą buvusi liekna, energinga ir daili, susirgusi, pakeitusi gyvenimo būdą, pradėjo mažai judėti, daugiau valgyti ir pūstis.
Dabar turiu naują brolienę. Ir ta apkūni. Mat jį bala, svarbu, broliui gerai.
Bet, kai jis lenkiasi užrišti jai batų raštelius, mane paima siutas.
Aš jai sakau: mažiau ėsk. O ji sako: tai kad mažai aš valgau.
Tada aš stebiu ją: ryte, mes dar tik akis traiškanotas krapštomės, o ji jau atakuoja šaldytuvą.
Tada pakartotinai papusryčiauja su visais. Tada priešpietukai, kai mes apie maistą dar net negalvojam.
Na, ji teisinasi tuo, kad pas mane visada būna gardžių salotų. Bet tai kam prie tų salotų 5 riekės duonos?
Arba, sėdim, laižom brenduką, o ji pastoviai kramto. Na, kai baliavoju, ir aš kramtau, bet, palyginus jos ir mano kiekius, tai aš, atrodo, badauju. Ji sako: pažiūrėk, kiek nedaug įsidėjau. Tai gerai, kad nedaug, bet kam tiek nedaug dėtis jau dvidešimtą kartą?
O jai atrodo, kad ji valgo po trupinėlį.
Grįžus po darbo, pamiega grožio miegelio. Tuo tarpu aš bėgu su šuniu.
Jos namuose grindis plauna mano brolis, ji, tuo tarpu, skaito.
Mano namuose grindis plaunu aš.
Vadinasi, turiu teisę suvalgyti du grūdelius

Taigi, aš taip pat kalbu iš savo patirties.
Beje, vasarą visada priaugu kelis kg, nes mažiau judu, nei žiemą.
O maisto kiekis nesikeičia.

Gražus katinėlis.

Kitais metais. Ai, sakiau, vėl leisiu perėt, kiek jos norės.
Nes, link rudens, pritrūkom ančių. Tiek norinčių atsirado.

Beje, Gremlinas - mergaitė
Ji, tiesiog, labai panaši į gremliną.

Antytės pagailo
Man atrodo, kad tau labiau antytės buvo gaila, nei man
Kas gi rėkė: paskandins, paskandins?

Būna būna....
Jei pasiseka, tai dešrą nurenka :)))
Oi, čia vyrui jie pridarydavo, kol su lazdele vaikščiojo.
Susitepa ryte sumuštinį (aš jau darbe, paduot negaliu), atsineša, pasideda svetainėje prie teliko. Kol nuklibinkščiuoja į virtuvę arbatos, grįžta, dešros nėra.
Kaltų irgi nėra. Bo žiūri kokios 8 ar 10 akių, nesuprasi, kurį bart.
Sakau - valgyk virtuvėje, spėsi tą teliką pažiūrėt. O jei nori komforto, lauk, kol grįšiu arba keturkojus išprašyk į laiptinę

Ai, Aradija, užtat mūsų šeimoje ir nėra storų: duoną su kačių plaukais vištos sulesa
Mums nereikia kankintis dėl dietų laikymosi

Neįkrenta ten tie katino plaukai, nepergyvenk.
Ji vientisa ta dėžė, tik dar viršus išpintas. Ir duona maišeliuose.
Priedo, aš duonos visai nevalgau, o namiškiai dar nesiskundė, kad plaukų rastų.

Aš tai su savo taše vienu smūgiu užmuščiau. Ten pastoviai metalo turiu kelis šimtelius. Bliamba, kaip man baisiai pasirodė.
Prisisiusiočiau tai garantuotai, dar prie visko.

Va, įrodymas. Grįžau, Gremlinas vėl miega ant duoninės (pasakojau čia kurią dieną).
Pamatė, kad fotografuoju, pasiraivė, nušoko ir, kaip niekur nieko, sau gyvena toliau :))
Jau net nebariau.